Teisiamas Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas – be algos, bet pokštauja
AktualijosTeisiamas Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas – be algos, bet pokštauja
2018 spalio 09, Antradienis 08:41

Teisiamas Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas – be algos, bet pokštauja

Teisiamas Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas – be algos, bet pokštauja

Prokurorų kaltinimai Utenos rajono savivaldybės merui ir poetui Alvydui Katinui primena literatūros kūrinius, kuriuos sunku suprasti. Iki paskutinio puslapio jo bylą perskaitę teisėjai ruošiasi ją atversti iš naujo.

Už piktnaudžiavimą tarnyba teisiamas ilgametis Utenos meras 58-erių A. Katinas teisme jau pasakė baigiamąją kalbą ir visą vasarą laukė nuosprendžio. Birželį prokuroras teismui buvo pasiūlęs ir bausmę – 18 800 eurų baudą. Prieš pat paskutinį teismo posėdį meras sužinojo, kad šią bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas Pranas Šimkus susirgo. Nors teisėjo įgaliojimai baigiasi jam sulaukus 65 metų, rugsėjo 19-ąją prezidentė 64 metų P. Šimkų savo dekretu išleido į pensiją. Todėl A. Katino byla bus nagrinėjama iš naujo.

– Po poros savaičių bus treji metai, kai jums buvo pareikšti įtarimai. Kaip reagavote į žinią, kad teisme viskas bus pradėta iš naujo? – „Lietuvos rytas" paklausė 11-us metus Utenos rajono savivaldybei vadovaujančio A. Katino.

– Manau, jog įstatymuose turėtų būti numatyta tvarka, kad planuodamas pirma laiko išeiti į pensiją teisėjas apie tai turėtų pranešti prieš kelis mėnesius. Dabar atsibundu vieną rytą, važiuoju į teismą, kur baigiamąją kalbą turėjo sakyti kita kaltinamoji, ir sužinau, kad viskas prasidės iš naujo. Nors rugsėjį jau tikėjausi sulaukti nuosprendžio, nesvarbu, kokio – gero ar blogo. Jau esu gavęs keturis šaukimus – teismo posėdžiai numatyti lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Todėl po trejus metus trukusio tyrimo viskas nusitęs dar nežinia kiek. Būti įtariamuoju nėra koks nors džiaugsmas, su ta mintimi gyveni kiekvieną dieną.

– Teisėjas į pensiją išėjo pirma laiko. Gal žinote to priežastis?

– Aš negalėčiau tvirtinti, kad jis pasitraukė dėl mano bylos. Žiniasklaida plačiai buvo nušvietusi kitą jo nagrinėjamą Šiaulių policininkų bylą su daugybe kaltinamųjų. Nežinau, ar jo pasitraukimas susijęs su šia byla.

– Vadinamosios korupcijos bylos Lietuvoje nagrinėjamos po 7–10 metų. Atrodo, kad taip gali nutikti ir jūsų bylai. Nebaugu?

– Man iki pensijos liko septyneri metai, tad pensijos proga gal sulauksiu kokio nors nuosprendžio. Merų atlyginimai nėra mažiausi Lietuvoje, bet galiu pasakyti, kad tuos trejus metus aš gyvenu be algos – viską išleidžiu gynybai. Tai jeigu mane teis septynerius metus, reikės pradėti pardavinėti turtą. O jei užtruks dar nežinia kiek metų, gal jau prie bažnyčios teks elgetauti. Žmonės pamatys ilgametį Utenos merą, laikantį užrašą: „Sušelpkite, nes vis dar siekiu teisingumo." O jei aš visai jokių pajamų neturėčiau, kokio teisingumo galėčiau siekti? Teismai juk užsitęsė ne dėl mano ar mano advokato kaltės. Man, kaip ir bet kuriam žmogui, kyla klausimas, kada sulauksiu nuosprendžio, kada baigsis ši istorija? Tokia praktika, kai pasikeitus teisėjui byla nagrinėjama iš naujo, atrodo labai keistai. O kas bus, jei dabar paskirtas teisėjas vėliau bus paaukštintas? O jei trečias teisėjas išeis tėvystės atostogų? Nagrinės ketvirtą kartą? Tai gali tęstis be galo, be krašto. Apie teisiamą žmogų niekas negalvoja. Kam rūpi jo finansinė padėtis, sveikata, laikas, mūsų, kaip politikų, karjeros dalykai? Juk kaltinamasis nebūtinai yra recidyvistas ar kalinys, nors jiems taip pat galioja ir Lietuvos įstatymai. Reikia pagalvoti ir apie liudytojus. Mano byloje jų yra apie 30. Jie liudijo Panevėžio apylinkės teisme, apygardos teisme, dabar liudys vėl iš naujo. Žmonėms tai didžiulė trauma, jie turi važiuoti į teismą, kur kai kuriems jų net kojos dreba. Kiek kartų tai gali kartotis tame pačiame teisme? Juk tai dar ne Apeliacinis, ne Aukščiausiasis teismas. Jei kam nors atrodo, kad pasikeitus teisėjui tie patys teismai gali suktis iš naujo, kyla kitas klausimas. Ką mūsų teisinėje valstybėje reiškia įkalčiai, liudytojų parodymai, įrašai? Juk pagal tuos pačius įrodymus vienas teisėjas gali priimti išteisinamąjį nuosprendį, o kitas – kaltinamąjį. Ikiteisminio tyrimo juk niekas iš naujo nepradės.

– Įtarimai jums buvo pareikšti tris kartus. Kodėl?

– Todėl, kad jie nepasitvirtino. Jei žmogui reiški įtarimus, turi būti surinkęs kokių nors įrodymų.
Mes prokurorų maldelę juk mokame atmintinai. Pradėję naują tyrimą prieš televizijos kameras jie visada kartoja: „Surinkta pakankamai įkalčių ir įrodymų, kad būtų galima pareikšti įtarimus." Vėliau paskutinis žodis pakeičiamas į „kaltinimus". Pirmieji įtarimai man buvo pareikšti 2015 metų spalio 27-ąją, vėliau jie vis buvo keičiami. Aš buvau kaltinamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu. Dabar viso to nebeliko, ir praėjusių metų pradžioje man buvo pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba siekiant asmeninės naudos.

– Kokia tai istorija?

– Esu kaltinamas tuo, kad paskambinau bendrovės „Utenos melioracija" direktoriui ir nurodžiau jam nemokamai suremontuoti buvusios Vyriausybės sekretoriato vadovės Džiuljetos Žiugždienės namo stogą, nors kaltinime teigiama, kad namą. Tai vertinama kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Visuose byloje esančiuose įrašuose liudytojai kalba, kad buvo toks prašymas. Apie jokius nurodymus nėra net kalbos, bet „nurodė" yra esminis bylos žodis. Juk jeigu būtų įrašę žodį „prašė", nebeliktų ir bylos.

– Tai kodėl to prašėte?

– Cituoju: „Siekdamas Dž. Žiugždienės palankumo ateityje." Pagal Lietuvos įstatymus, prokuroras negali teikti nepagrįstų kaltinimų, jie turi būti pagrįsti faktais, įkalčiais, bet šioje byloje jų nerasi net su žiburiu. Tačiau ši byla buvo garsi – tikimasi, kad vis tiek turi būti ryšys tarp socialdemokrato Utenos mero ir socialdemokratų Vyriausybės sekretoriato vadovės. Visaip tikrino tą ryšį, bet nerado. Aš per aštuonerius darbo metus, per dvi mero kadencijas Vyriausybėje esu buvęs dukart – bendravau su premjeru ir kancleriu. Aš net nežinau, kur įsikūrusi Vyriausybės kanceliarija. Mano apsilankymų skaičių Vyriausybėje galima patikrinti, nes lankytojai registruojami. Tik į Seimą aš galiu patekti su pažymėjimu. Lapkritį, kai byla bus nagrinėjama iš naujo, prokuroras tai vėl perskaitys, pasirinkęs sunkiausią kaltinimą: „Siekdamas asmeninės naudos." O kas tas „palankumas ateityje"? Gal čia užuomina į meilę, romantiškus santykius? Aš, kaip Lietuvos rašytojų sąjungos narys, drįstu teigti, kad kaltinamasis aktas atrodo lyg literatūros kūrinys – detektyvas ar psichologinis romanas.

– Tuo metu ir jūs, ir Dž. Žiugždienė priklausėte Socialdemokratų partijai (LSDP). Ji dirbo Vyriausybėje, negi nepalaikėte ryšių?

– Prisimenu, net tuometis premjeras Algirdas Butkevičius duodamas interviu užsiminė, kad mus gali sieti jaunystės pažintis. Aš atsakingai sakau, šioje byloje mūsų ryšio nerastumėte nė su žiburiu. Kai Utenoje pasklido kalbos, kad merui bus pareikšti įtarimai, aš pats nuvažiavau į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir sužinojęs, kuo esu įtariamas, nulėkiau į Seimą. Partijos valdybai norėjau apskųsti partijos narę, kuri kažkam nesusimokėjo už darbą ir man pakenkė, bet grįžau neapskundęs. Žinote, kodėl? Pasirodo, nežinojau jos pavardės ir ji nebuvo partijos narė. Štai ir jaunystės ryšiai.

– Su tuo pačiu pastatu susijęs ir kitas jums pareikštas kaltinimas?

– Teigiama, kad aš man nepavaldžiam asmeniui – Teritorijų planavimo ir statybos vyr. specialistui – nurodžiau atlikti neteisėtus darbus. Teisme paaiškėjo, jog jis nieko neteisėto nepadarė, bet kaltinime liko įrašyta, kad aš nurodžiau atlikti neteisėtus veiksmus. Teisme papasakojau, kad į mane kreipėsi gyventoja, kurios vyras miręs, o stogas griūva. Statybos priežiūros specialistas turėjo nuvažiuoti ir pažiūrėti, kas tai sodybai nutiko. Tokios yra jo pareigos, todėl jis viską darė teisėtai. Kaltinime nurodyta, kad jam liepiau vykdyti „privataus namo statybos remonto darbų priežiūrą", nors nė viename Lietuvos įstatyme tokios formuluotės nėra, toks dalykas neegzistuoja. Kaip gintis nuo tokių kaltinimų? Dar, pasirodo, administracijos darbuotojas nepavaldus merui. Taip pat skaitykite: Ilgai smaugtas meras pravirko teismo salėje Utenos meras parašė laišką Bono ir pateikė pasiūlymą Tačiau aš esu ir savivaldybės tarybos narys, ir niekas man negali uždrausti paprašyti darbuotojo atlikti savo darbą.

– Teigiama, kad jūs ne prašėte, o nurodėte.

– Garso įrašų šiame epizode nėra, o liudytojai vėl paneigė, kad aš nurodžiau. Bet ar nuo mano balso tono priklauso, kelti bylą ar ne? Koks Dievas šiandien gali išnagrinėti, ką aš tarpdury kokiu tonu pasakiau? Ar tai buvo liepiamoji nuosaka, ar prašymas, o gal lyriškai pasakyta? Negi čia teismo, baudžiamosios bylos dalykai?

– Kaltinimui prekyba poveikiu suėjo senaties terminas. Šio nusikaltimo taip pat nepripažinote?

– Kaltinimai turi būti kuo nors pagrįsti. Jei to nėra, kyla klausimas, ką pareigūnai trejus metus dirbo už mūsų visų pinigus? Byloje yra įrašas iš mano kabineto, tačiau iš jo dingo šešios sekundės. O tuo metu aš moteriai nurodžiau pasiimti atneštą butelį brendžio. Įrašas vėl atsinaujina tuo metu, kai mes stovime prie išėjimo ir atsisveikiname. Dėl dingusios įrašo dalies kreipėmės į prokurorą. Jis mūsų skundą perdavė tam pačiam STT pareigūnui, kuris tuo įrašu rūpinasi ir kuris jį galbūt ištrynė. Mūsų prašymai atlikti ekspertizę buvo atmesti, todėl su advokatu buvome priversti ekspertizę užsakyti Londone. Pasirodo, ją darėme be reikalo, nes suėjus senaties terminui šis kaltinimas buvo panaikintas. O kaip jis buvo sukurptas? Bedarbė trijų vaikų motina buvo prigąsdinta ir priversta prisipažinti, kad atnešė kyšį, o aš jį paėmiau. Teisme ji viską paneigė, o įrašas galėjo visiškai atkurti teisingumą. Bet tos lemtingos šešios sekundės dingo.

– Kone visi už korupciją teisiami politikai aiškina, kad tai – politinis susidorojimas. Jūs savo byloje taip pat įžvelgiate politiką?

– Aš nesakau, kad ši byla – politinė, bet joje labai daug atsitiktinumų. 2015 metų rudenį, kai bendrovėje „Utenos melioracija" prasidėjo kratos, mieste išgirdau kalbų, esą reikia gelbėti merą, kuriam ruošiamos trys bombos. Iš pradžių į tai nekreipiau dėmesio, juk STT – ne teroristinė organizacija, todėl nėra reikalo manęs gelbėti. Bet kalboms netylant pats nuvažiavau į STT. Man buvo patvirtinta, kad informacijos pririnkta sočiai, ir pasiūlyta truputį prisipažinti. Tuomet esą gaučiau mažą baudą, išvengčiau ilgų bylinėjimosi metų, didelių finansinių išlaidų, nes juos „kažkas spaudžia ir reikalauja greitų rezultatų". Pacitavau STT Panevėžio viršininko, kuris tuomet buvo skyriaus viršininkas, žodžius. Man į kaimą du kartus buvo atsiųstas advokatas, kuris moka surašyti tokį „truputį prisipažinimą". Tokio pasiūlymo sulaukiau dar per kelis susitikimus. Puikiai žinojau, kad jei būsiu nubaustas baudžiamuoju įsakymu – o tai būtų įvykę labai greitai, – Vyriausioji rinkimų komisija iš manęs būtų atėmusi tarybos nario pažymėjimą, kartu ir mero pareigas. Tačiau pagal Lietuvos įstatymus gyvenantis žmogus išdrįso mane ne kartą kviestis ir aiškinti, kad jokių pasekmių nebus. Aš atsakiau, kad nesu nieko padaręs ir „truputį prisipažinimas" mane žemina kaip žmogų. Todėl ir atsirado tos trys bombos, bet iš jų liko viena. Per tuos trejus metus sutikau tik tris pareigūnus – ikiteisminio tyrimo pareigūną, tuometį Panevėžio STT skyriaus viršininką ir jau vėliau – prokurorą. Kas vyko toliau? Netikėtai atsistatydino buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas, ir aš kolegoms iš karto pasakiau, kas užims jo vietą, – STT skyriaus viršininkas, kuris siūlė man truputį prisipažinti. Jam tapus viršininku, į jo vietą persikėlė mano bylą tyręs ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Dar įdomiau tai, kad jie abu neseniai buvo gavę griežtus papeikimus. Karjerą padarė ne tik jie, bet ir šį ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras. Jis buvo paaukštintas tą pačią dieną, kai įvyko pirmasis teismo posėdis. Internete iki šiol likęs vienintelis ta proga jo pasakytas sakinys: „Aš visada palaikiau ir palaikysiu kaltinimus A. Katinui." Ar aš esu Lietuvos nusikaltėlių pasaulio žvaigždė? O gal tai buvo padėkos žinutė kam nors už suteiktas pareigas? O kaip vertinti tai, kad visi, kurie šioje istorijoje prisipažino padarę kokius nors nusižengimus, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės? Išskyrus du – socialdemokratą merą ir tuomet socialdemokratų Vyriausybėje dirbusią moterį. Atsitiktinumų buvo ir daugiau. 2016 metų pavasarį, likus porai dienų iki LSDP suvažiavimo, iš patikimų šaltinių mane pasiekė žinios, kad būsiu suimtas. Žinios buvo tokios patikimos, kad aš susidėjau net areštinei tinkamus drabužius, bet vėliau sužinojau, jog Vilniuje kažkas neleido to daryti. Nors nuo pat įtarimų pareiškimo dienos buvau sustabdęs savo narystę LSDP, prieš suvažiavimą reikėjo padaryti parodomąjį suėmimą.

– Kodėl taip yra, gal iš tiesų savivaldybėse daug netvarkos?

– Piktnaudžiavimas tarnyba, prekyba poveikiu... Tai jau darosi panašu į kūrinį, kuris taikomas kiekvienam merui. Aš daugybę metų žinau, kad klausomasi mano telefono pokalbių, tad būdamas pakaltinamas ir sveiko proto žmogus negalėjau tartis remontuoti jokių trobelių. Man visai nesvarbu, kas į mane kreipiasi – ar sekretoriato, apie kurį nieko nežinau, vadovė, ar asocialus gyventojas. Tokios yra savivaldybės darbo funkcijos. Per 16 mano darbo metų tai buvo gal pirmas kartas, kai pagalbos paprašė Vyriausybės darbuotoja, bet kiek tokių prašymų būna per savaitę. Pastaraisiais metais vien dėl privačių namų fasadų ir stogų atnaujinimo gavome 583 prašymus.

– Minėjote, kad prokurorų kaltinimai jums primena literatūros kūrinius. Esate Lietuvos rašytojų sąjungos narys, ką pats per šį laikotarpį sukūrėte?

– Kūrybai reikia daug jėgų – ne fizinių, o dvasinių. Šis laikotarpis buvo nelengvas, todėl poezijai nebeliko jėgų. Per tuos metus stengiausi į viską žiūrėti filosofiškai, su humoru, todėl tikiuosi, kad pasirodys humoreskų arba aforizmų knyga. Joje, be abejo, bus ir mano pastarųjų trejų metų patirties. Kalbėti apie tai, kas pastaruoju metu vyksta Lietuvoje, aš nerandu geresnės formos nei ironija ir humoras.

Šaltinis: lrytas.lt

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • UTENOS MISIJA – REGIONINIS TRAUKOS CENTRAS

    Gerb. mere, baigiasi Jūsų ketvirtoji kadencija. Kaip jaučiatės kandidatuodamas penktą kartą?

    Jaučiuosi tvirtai. Ne, ne todėl, kad būčiau užtikrintas, jog laimėsiu tiesioginius mero rinkimus, – tai žmonių apsisprendimo reikalas. Tvirtybės man suteikia mano, kaip savivaldybės mero, 16 metų patirtis, leidžianti ne tik pasverti nuveiktus darbus, bet ir pastebėti spragas, plyšius, kuriuos artimiausiu metu reikėtų užkamšyti ir užlopyti.

    Kaip tai atsispindi Jūsų, kaip kandidato į savivaldybės merus, rinkimų programoje?

    Pirmiausia aš akcentuoju Utenos, kaip regiono centro, misiją. Ta misija – tapti regioniniu traukos centru visomis prasmėmis – ir pramonės, ir verslo, ir sveikatos, ir švietimo, ir kultūros, ir sporto, ir turizmo, prioritetine tvarka stiprinant pramonės, verslo plėtros, investicijų pritraukimo ir paramos jaunai šeimai politiką. Žodį ,,stiprinti" vartoju todėl, kad daugybė „namų darbų" minėtose srityse jau atlikta: prieš keletą metų patvirtinti miesto ir rajono teritorijų bendrieji planai, kuriuose numatytos pramonės plėtros ir komercinės zonos; inventorizuoti visi žemės sklypai, tinkantys investicijoms pritraukti, ir jiems parengti arba rengiami investiciniai paketai; savivaldybės taryba yra patvirtinusi vienas solidžiausių ir dosniausių šalyje Investicijų į gamybos ir kitos paskirties objektus skatinimo taisykles bei Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų rėmimo programą; pradėtos Pramonės parko steigimo procedūros.
    Be to, šios kadencijos taryba 2018 m. patvirtino Nedarbo, emigracijos mažinimo Utenos rajone programą ir Šeimos stiprinimo aprašą, kuriame numatyta iš savivaldybės biudžeto finansiškai remti jaunas šeimas, įsigyjančias arba nuomojančias būstą Utenoje.

    Problemų užtenka ir savam kieme – kam dar užsikrauti ant pečių ir viso Rytų Aukštaitijos regiono bėdas?

    Tai pasenęs požiūris: kiekviename rajono centre ar miestelyje neįsteigsime Pramonės parkų, nepristatysime gamyklų, nesukursime modernios ir šiuolaikiškos sporto infrastruktūros, neišlaikysime didelių, pustuščių ligoninių ir pan. Vadinasi, iš regiono pakraščių ir toliau į didmiesčius bei užjūrius bėgs jaunos šeimos. O kodėl jų nesustabdžius Utenoje? Juk iš to daugiausia laimėtų Utena – čia vietos verslui ir investuotojams netrūktų darbo jėgos, čia būtų pilnos mokyklos, augančiam miestui reikėtų vis daugiau ne tik viešųjų, bet ir verslo paslaugų. Be to, stiprus, tvirtai ant kojų stovintis regiono centras suteiktų plačių galimybių ir mūsų rajono žmonėms – jiems nebereikėtų ieškoti laimės svetur.

    Kaimai, miesteliai tuštėja ir Utenos žemėje. Ar yra būdų pristabdyti šią tendenciją?

    Darbo vietų kaimuose ir miesteliuose dirbtinai neprikursime. Šiuo požiūriu vienintelė išeitis – skatinti vietos bendruomenes, nevyriausybines organizacijas teikti viešąsias socialines, kultūros ir kitas paslaugas, finansuojamas iš savivaldybės biudžeto. Gražių pavyzdžių jau turime – reikia ir toliau judėti šia kryptimi.
    Be to, kaimai ir miesteliai tuštėja ir dėl kitos priežasties – ten gyvenantys žmonės negauna kokybiškų socialinių, kultūros, švietimo paslaugų, o ir teikiamos paslaugos tarp kaimiškų seniūnijų yra pasiskirsčiusios netolygiai. Štai kodėl aš savo rinkimų programoje siūlau ne tik plėsti dienos centrų, jaunimo erdvių tinklą kaimiškose vietovės, bet ir patvirtinti savivaldybės taryboje socialinių, kultūros, sveikatos paslaugų prieinamumo bei kokybės standartus. Kaip sakoma, prieš viešąsias paslaugaus visi turi būti lygūs, nepriklausomai nuo to, kur – Kuktiškėse, Daugailiuose ar Saldutiškyje – gyvena.

    Pastaraisiais metais dėl mažų atlyginimų šalyje piketavo kultūros darbuotojai, medikai, streikavo mokytojai. Kaip prie šios problemos sprendimo galėtų prisidėti savivaldybė?

    Atlyginimų mokytojams dydis – tikrai ne savivaldos kompetencija. Antra vertus, mokytojai – didžiausia ir svarbiausia mūsų inteligentijos bendruomenė, todėl savivaldybė neturėtų nusišalintinuo jų problemų sprendimo. Atsižvelgdamas į tai, savo programoje siūlau artimiausiu metu iš kompetentingų asmenų sudaryti nuolatinę komisiją ar darbo grupę, kuri teiktų pasiūlymus Vyriausybei dėl pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos ir ugdymo turinio tobulinimo.
    Esu įsitikinęs, kad ir kitų savivaldybės biudžetinių įstaigų – socialinių, sveikatos, kultūros – darbuotojai jaustųsi saugesni, jei jiems atlyginimai būtų keliami ne pagal principą – kas ir kada juos prisimins, o remiantis ilgalaike atlyginimų didinimo strategija. Toks siekis taip pat rado vietos mano rinkimų programoje.

    Niekas nesiginčija, kad reikia kelti atlyginimus biudžetininkams. Tik iš kur gauti šiam tikslui lėšų?

    Juokaujama, kad pinigai auga ant medžių tik tiems, kurie yra opozicijoje. O jei rimtai – tai dalį savivaldybės biudžeto lėšų būtų galima atlaisvinti sparčiau atsisakant nereikalingo savivaldos funkcijoms nekilnojamojo turto, racionalizuojant biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklą, patikint kai kurias viešąsias paslaugas teikti verslui bei bendruomenėms.

    Jus, kaip LSDP kandidatą į savivaldybės merus, remia dar trijų politinių jėgų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, Lietuvos laisvės sąjungos, partijos „Tvarka ir teisingumas" – Utenos rajono skyriai. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

    Situacija Utenoje iš tiesų yra unikali visos šalies mastu – trys rimtų politinių jėgų rajono skyriai neiškėlė savo kandidatų į rajono merus, bet parėmė socialdemokratų kandidatą į merus. Aišku, kaip ir reikėjo tikėtis, feisbukuose, redaktorių skiltyse pasipylė gandai, spėlionės – ir kiekvienas tai darė pagal savo sugedimo laipsnį. Visiems ir viskas būtų normalu, jei, artėjant rinkimams, buvę ilgamečiai politiniai partneriai drabstytųsi purvais ir kaišiotųsi špygomis. Priešingas atvejis – įtartinas, suokalbiškas ir pan. Aš taip nemanau: esu įsitikinęs, kad kova dėl valdžios postų negali būti savitikslė – valdžia pirmiausia reikalinga tam, kad įgyvendintum savo idėjas, programas, atitinkančias rajono žmonių problemas ir lūkesčius. Džiugu, kad pas mus dar yra politikų ir politinių jėgų, kurios tai supranta.

    Pasitikėjimas vieni kitais yra politinės brandos ir kultūros požymis. Visgi, kaip Jūs žadate atsilyginti už tą Jums parodytą pasitikėjimą?

    Aišku, už tą pasitikėjimą, jei būsiu išrinktas, man teks atidirbti – turėsiu įgyvendinti visų keturių paminėtų partijų rinkimų programas. Bet man tai nekelia galvos skausmo, kadangi tose partijų skyrių programose yra daugybė gražių ir rajono žmonėms svarbių darbų, kuriems pritariu ir aš.

    Lietuvoje kaip grybų po lietaus pridygo rinkimų komitetų. Vienas susibūrė ir Utenoje. Kas tai per dariniai?

    Lietuva išrado naują demokratijos plėtros modelį – pakeisti partijas rinkimų komitetais. Į tuos komitetus buriasi pabėgėliai iš įvairių politinių jėgų. Pagrindinė rinkimų komitetų kūrimosi priežastis – partijos nepopuliarios, be to, vienoje rinkimų apygardoje jos gali iškelti tik po vieną kandidatą į merus. O norinčių kandidatuoti į merus labai daug. Tai padaryti šiandien labai paprasta: prisikalbini vieną kitą dešimtį buvusių socialdemokratų, liberalų, konservatorių, dar vieną kitą bedarbį, giminę, surenki juokingai mažą skaičių gyventojų parašų – štai ir yra rinkimų komitetas Ką čia bepridursi... Galiu tik su ironija pastebėti, kad kiekvienas Utenos daugiabutis galėjo suburti savo rinkimų komitetą – tokiu atveju turėtume per tris šimtus kandidatų į rajono savivaldybės merus.

    Rinkimų kampanija be nusišnekėjimų – ne rinkimų kampaniją. Ar su tuo sutinkate?

    Nusišnekėjimų reitingų viršūnėje yra du teiginiai: vienas iš jų – esą, rajono savivaldybė praskolinta, antras – Utenos pastaraisiais metais nepasiekia privačios bei užsienio investicijos, čia neinvestuojama į naujų darbo vietų kūrimą.

    Galiu patikinti rajono žmones, kad savivaldybė neviršija jai įstatymų leidžiamų skolinimosi limitų. Taip, esame skolingi per 8 mln. Eur, tačiau pasakius „a" reikėtų pasakyti ir „b": nebūtų tos skolos –neturėtume Utenoje daugiafunkcio sporto centro, modernios bibliotekos, šiuolaikiško stadiono, renovuotų gimnazijų ir dar daugelio kitų dalykų.
    Nebevarginsiu kalbomis apie į Uteną pritrauktas investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą – jau pasirodė atskira knygele išleista Utenos rajono savivaldybės 2018 m. veiklos ataskaita, kurioje pateikiami skaičiai bei faktai, rodantys, kad ir pagal šias sritis esame geriausiųjų savivaldybių dvidešimtuke.

    Šių metų pradžioje Panevėžio apygardos teismas pripažino Jus kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba siekiant asmeninės neturtinės žalos. Gal tokiu atveju Jūs nebegalite kandidatuoti į savivaldybės merus?

    Teismo nutartis nėra įsigaliojusi, kadangi aš padaviau apeliaciją. Šiandien, nepažeisdamas įstatymų, aš galiu kandidatuoti ir kandidatuoju į savivaldybės merus.
    Kviečiu nekreipti dėmesio į mano politinių konkurentų skleidžiamus gandus. Kartu nuoširdžiai prisipažįstu, kad gimtojo krašto žmonių palaikymas per šiuos rinkimus man, kaip žmogui, bandančiam apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų, būtų labai svarbus.

    Ačiū už pokalbį.

    Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų kampanijos sąskaitos Užsk. Nr. U05/0208

           

                         

  • Merui Alvydui Katinui – Teismo nuosprendis

    Sausio 4 dieną Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino ir buvusios Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sekretoriato vadovės Džiuljetos Žiugždienės baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei valdymo tvarkai.

  • Mero byloje – vėl nežinomybė

    Kaip „Utenos dienai“ pranešė Panevėžio apygardos teismo Teismo pirmininko tarnybos teismo pirmininko padėjėja (ryšiams su visuomene ir žiniasklaida) Jolita Gudelienė, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, kuris nagrinėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kaltinimus Utenos rajono savivaldybės merui Alvydui Katinui ir buvusiai tuometinio Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovei Džiuljetai Žiugždienei, kurie susiję su bendrovės „Utenos melioracija“ atliktu privataus gyvenamojo namo remontu, Prezidentės dekretu šią savaitę atleistas (išėjo į pensiją) iš teisėjo pareigų.

  • A. Katinas: „Stengiamės vienadienių projektų nekurti“

    „Investuodami Utenoje, jaučiame pareigą statyti ir kurti visam regionui“, – sakė Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas. Utena gali pasigirti senomis sporto tradicijomis. Čia gimė ir savo sportinės karjeros pirmuosius žingsnius žengė tokios Lietuvos sporto žvaigždės kaip dviratininkė Simona Krupeckaitė, susižėrusi daugybę apdovanojimų pasaulyje ir Europoje, Jonas Valančiūnas, šiandien rungtyniaujantis stipriausioje krepšinio lygoje NBA, daug kitų žinomų atletų.

  • Iš medžio iškėlė katiną

    Ugniagesiams gelbėtojams tenka įvairių užduočių: iš namų padėti išnešti sunkiasvorius ligonius, padėti traukti įklimpusius GMP automobilius ir iš medžio iškelti... katinus.

  • Kitą savaitę – naujos Utenos rajono mero A. Katino knygos „Vaikšto vienas" sutiktuvės

    Balandžio 7 dieną 17.30 Utenoje – naujos Alvydo Katino eilėraščių knygos „Vaikšto vienas" sutiktuvės, kurios vyks Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Dalyvaus Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, literatūrologas Valentinas Sventickas, aktorius Giedrius Arbačiauskas ir knygos autorius Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas Alvydas Katinas.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

test_gemius

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:2085
Vakar apsilankė:6300
Šią savaitę apsilankė:15126
Šį mėnesį apsilankė:151676
Viso (nuo 2015-02-16):10439339
Šiuo metu naršo:
89
2019-06-19
MENŲ KALVĖ - Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!