Rengiantis į mokyklą – pagalba nepasiturinčių šeimų vaikams
AktualijosRengiantis į mokyklą – pagalba nepasiturinčių šeimų vaikams
2017 rugpjūčio 08, Antradienis 09:29

Rengiantis į mokyklą – pagalba nepasiturinčių šeimų vaikams

Rengiantis į mokyklą – pagalba nepasiturinčių šeimų vaikams

Siekiant paremti nepasiturinčias šeimas, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus, ir padėti joms pasiruošti mokyklai prasidedant naujiems mokslo metams, mokiniams iš mažas pajamas gaunančių šeimų skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje ir parama mokinio reikmenims įsigyti.

Prašymai dėl socialinės paramos mokiniams, t.y. dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, savivaldybėse jau priimami nuo liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims galima kreiptis į savivaldybes iki spalio 5 dienos, o dėl nemokamo maitinimo galima kreiptis visus mokslo metus, pablogėjus šeimos finansinei situacijai. Tačiau tuos, kurie dar nespėjo to padaryti, raginame nedelsti, kad vaikai mokykliniais reikmenimis būtų aprūpinti kuo greičiau ir nemokamas maitinimas būtų skiriamas nuo mokslo metų pradžios.

Planuojama, kad naujais mokslo metais nemokamą maitinimą mokykloje gaus apie 56 tūkst. mokinių, paramą mokinio reikmenims įsigyti apie 50 tūkst. mokinių. Praėjusiais metais nemokamą maitinimą mokyklose gavo apie 63,6 tūkst. mokinių, parama mokinio reikmenims įsigyti buvo suteikta 54,3 tūkst. mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų.

Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (153 Eur). Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nemokamas maitinimas mokykloje mokiniams gali būti skiriamas išskirtiniais atvejais (ligos, nelaimės atveju, mokiniui iš gausios šeimos ir pan.) ir su didesnėmis pajamomis.

Jei mokinys patiria socialinę riziką arba auga šeimoje, patiriančioje socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.

Ir dėl nemokamo maitinimo, ir dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti vienas iš mokinio tėvų ar kitų pilnamečių šeimos narių, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, tai yra pripažintas visiškai veiksniu, gali kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją.

Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti šeimos narių pažymas apie pajamas, gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius, arba kreipimosi mėnesio pajamas, jei kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė šeimos pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis. Jeigu kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu šeima gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą ar kompensacijas), pateikiamas laisvos formos prašymas ir pažymų apie gaunamas pajamas pateikti nereikia.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar bendrojo ugdymo programas.

Dėl socialinės paramos mokiniams kreipkitės į savo savivaldybės Socialinės paramos skyrių, Prašymo-paraiškos socialinei paramai mokiniams formą rasite http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/prasymu-formos-socialinei-paramai.html, taip pat prašymą-paraišką galima pateikti www.spis.lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

Susiję įrašai (pagal žymę)

  • Vaikų stovyklos: nuo statybų iki maisto paieškų gamtoje

    Virusas kone tris mėnesius namuose įkalino ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Vyresniųjų klasių mokiniams mokslo metai jau beveik baigėsi, todėl jų tėvams klausimų išlieka gerokai daugiau nei atsakymų. Kur jų atžalos praleis šią vasarą? Kaip protingai susidėlioti visos vasaros planus? Kol tėvai svarsto, kuo užimti vaikus, stovyklų organizatoriai jau dėlioja vaikų užimtumo planus ir žada pasiūlyti įsimintinų įspūdžių puokštę: vieni vaikai mokysis statyti namus iš medienos ir šiaudų, kiti panirs į sportinę veiklą ar gamtos teikiamus malonumus.

  • Atskleidė, kokios sveikatos problemos kamuoja vaikus

    Higienos instituto specialistai išsamiai išnagrinėjo Lietuvos vaikų sveikatos pokyčius ir netolygumus per praėjusius penkerius metus. Analizuoti vaikų demografijos pokyčiai, socialinė-ekonominė padėtis, gyvensena, ligų prevencija, sveikatos priežiūra, ligotumas, patiriamos traumos, psichikos sveikata, sveikata perinataliniu periodu ir mirtingumas.

  • Įvardijo vieną šalies savivaldybių problemą: Utena – ne išimtis

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) pastebėjo, kad, šiuo metu Lietuvoje yra septynios savivaldybės, kurios neturi nei vieno budinčio globotojo. Tokia situacija šiose savivaldybėse tęsiasi jau ilgą laiką.

  • Gyventojai vaistams pernai pinigų išleido mažiau

    Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, 2019-aisiais už kompensuojamuosius vaistus ligonių kasos sumokėjo 71,5 mln. eurų daugiau nei užpernai. Tuo metu  pačių gyventojų priemokos pernai sumažėjo net 17 mln. eurų.

  • Atskleidė, kiek per pastarąjį ketvirtį iš tėvų paimta vaikų

    Pastarųjų devynių mėnesių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistiniai duomenys apie Utenos apskritį rodo, kad šiek tiek sumažėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Taip pat sumažėjo ir vaikų, paimtų iš nesaugios aplinkos. 2018 metų II pusmetyje iš nesaugios aplinkos paimti 165 vaikai, 2019 metų I ketvirtyje – 72 vaikai.

  • Esant ekstremalioms vairavimo sąlygoms galima mokinių į mokyklas nevežti

    Kelininkams informuojant apie sudėtingas, dėl nepalankių žiemiškų sąlygų susidariusias eismo sąlygas kai kuriuose keliuose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai kartu su savivaldybe gali priimti sprendimą leisti vaikams likti namuose. Tai aktualu kaimiškoms vietovėms.

  • Vaikams dovanojamas džiaugsmas sugrįžta su kaupu

    Iš laimės blizgančios akys ir pakili bei šventiška nuotaika – taip buvo galima apibūdinti įvairaus amžiaus vaikus, kurie prieš didžiąsias metų šventes išsirikiavo prie boulingo takelio Utenoje. Šią pramogą jiems dovanojęs Užpalių Švč. Trejybės parapijos klebonas Jonas Bučelis apie nebe pirmus metus teikiamą gerumo dovaną vaikams kalbėjo nesiplėsdamas. Dvasininko teigimu, išvažiavimas iš namų ir aplinkos pakeitimas jiems teikia džiugesio, o judėjimas skatina atsigręžti į sveikesnį gyvenimo būdą.

  • Vaikų nukritimų prevencija

    Nukritimai yra opi problema, nes tai yra pagrindinė visų amžiaus grupių vaikų susižalojimų priežastis. Mažam vaikui pasaulis yra nepažintas ir viliojantis. Vaikui susipažįstant su supančia aplinka, neįmanoma išvengti lengvų traumų. Suklupti ar pargriūti yra natūralus savo galimybių pažinimo procesas. Nors daugelis nukritimų baigiasi tiesiog nestipriais nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau galima patirti ir sunkių traumų: stiprų kraujavimą, kaulų lūžius, galvos ar akių sumušimus, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių. Pačios pavojingiausios yra galvos traumos – jos netgi gali baigtis mirtimi.

  • Rudens palydėtuvės – su ožka

    Lapkričio 12-ą švenčiama Ožio diena, anot etnologų – įspūdingos rudens palydos, padėka derliaus dievams. Tai – paskutinė rudens šventė. Ganymo sezono pabaigą žmonės anuomet pažymėdavo įvairiomis apeigomis, burdavo, ar greit ateis žiema. Baltas ožys tapdavo tarpininku tarp dieviškojo ir žemiškojo pasaulių, buvo manoma, kad jis gali priartinti žiemą ir savo elgesiu išduoti apie ateitį. Pasak lietuvių tradicijų žinovų, Ožio diena buvo itin svarbi piemenėliams, nes prisnigus jiems prasidėdavo savotiškos atostogos, nebereikėdavo tęsti ganiavos: piemenėliai galėdavo pailsėti, prie šilto „pečiaus" pasišildyti, šiltos putros sočiai prisisrėbti. Šią šventę ketvirtus metus iš eilės švenčia ir Utenos vaikų lopšelio-darželio „Želmenėlis", puoselėjančio senąsias tradicijas, ugdytiniai.

  • Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

    Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakojo gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėja Jolanta Trinkūnienė.

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

Reklama

UAB „Utenos Diena“,
Maironio g. 34, LT-28144, Utena.
Įm. kodas: 301537159
PVM k. LT100003891115

A.s.: LT535014500014000334
Utenos kredito unija

Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

utenosdiena.lt redakcijai rašykite adresu reklama@utenosdiena.lt

Visos teisės saugomos. © 2008 -  2019
UAB „Utenos diena“.
Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Utenos diena“ sutikimą.

LANKYTOJŲ STATISTIKA

Šiandien apsilankė:1181
Vakar apsilankė:11826
Šią savaitę apsilankė:25185
Šį mėnesį apsilankė:113596
Viso (nuo 2015-02-16):14137588
Šiuo metu naršo:
95
2020-07-15
MENŲ KALVĖ – Utenos regiono kūrėjai ir jų darbai!