Jeigu jūsų paklaustų, kas ateityje maitins žmoniją, ką atsakytumėte? O štai tam tikros srities specialistai atsakymą rastų nesunkiai – tai akvakultūra. Žuvies paklausa kasmet auga, atitinkamai mažėja natūraliai sugaunami jos kiekiai, tad žuvies auginimas tvenkiniuose ar uždarose sistemose tampa svarbus kaip niekada. Žvelgiant iš vartotojo pusės, toks pasirinkimas sveikas ir ne toks brangus, o iš verslo pusės – tai neribotos galimybės sėkmingai veiklai – nuo auginimo iki perdirbimo.
Gerųjų akvakultūros pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Vienas jų – Utenos rajone, Ruklių kaime, ūsuotųjų šamų ūkį turintis Artūras Merkys. Kadaise iš fiziko darbo gyvenęs vyras šiandien džiaugiasi sėkminga įkurtos įmonės veikla. Tiesa, verslininkas neslepia, kad be Europos Sąjungos (ES) paramos vargu ar viskas būtų taip sėkmingai susiklostę. Tą patvirtina ir asociacijos „Alternatyvi akvakultūra” pirmininkas Algirdas Domarkas. Jo teigimu, didžioji dalis akvakultūros įmonių Lietuvoje yra pasinaudojusios parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programą.
Verslui ruošėsi šešerius metus
Žuvys ir povandeninis pasaulis A. Merkį žavėjo nuo pat vaikystės, tačiau jis pasirinko fiziko kelią. Ilgus metus dirbant valstybės tarnyboje vyro neapleido noras įkurti perspektyvų ir novatorišką verslą, atitinkantį XXI a. standartus. Taip, į vieną sujungus pomėgį ir norą, buvo įkurta įmonė „Giedrupė”. „Verslo kūrimas vyko etapais. Pradžia galima laikyti 2003-iuosius, kai pradėjau domėtis moderniąja akvakultūra ir kaupti literatūrą. Dar po trejų metų pradėjau žvalgybines keliones – aplankiau akvakultūros įmones Danijoje, Lenkijoje, taip pat analizavau šamų poreikį Lietuvoje. 2008 m. paleidau savo pirmąją sukonstruotą uždaros vandens apytakos sistemą (UAS), o dar po metų įkūriau įmonę, kuri veikia iki šios dienos,” – įmonės įkūrimo istorija dalijosi A. Merkys.
Įmonės veikla nuo pat pradžių buvo sėkminga, nes tuo metu Lietuvos rinkoje nebuvo konkurencijos. 2013 m. įmonė išaugino ir pardavė 23 tonus šamų. Tai sudarė apie du trečdalius oficialiai Lietuvoje išaugintos šamų produkcijos. Pasak verslininko, vystant verslą didelę įtaką sėkmei turėjo ir gauta ES parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programą. Ją įmonė gavo jau du kartus: 2013 m. pagal priemonę „Įmonės gamybinių pajėgumų didinimas ir modernizavimas” – tuo metu už beveik 75 tūkst. litų (apie 22 tūkst. Eur) įmonėje buvo sukonstruota šiuolaikinė UAS, pritaikyta būtent šamams auginti. 2015 m. pagal priemonę „Akvakultūra ir jos produktų perdirbimas” įmonė gavo 12 tūkst. litų (beveik 3,5 tūkst. Eur). Už šias lėšas įmonė galėjo pradėti ir perdirbimo veiklą, ir stabilizuoti įmonės darbą, o gamybinių procesų planavimas tapo paprastesnis.
Dabar įmonės veikla tapo sudėtingesnė. Pirmiausia dėl to, kad klientai tapo reiklesni – niekas nebenori pirkti gyvų šamų, pageidauja maistui lengvai paruošiamos produkcijos: filė, skrostos ar rūkytos žuvies tvarkingame įpakavime. Dėl šios priežasties perdirbimo veikla akvakultūros srityje tampa vis svarbesne. Antra priežastis – žuvininkystės sektoriui teikiama ES parama smarkiai išaugino konkurenciją. Nepaisant to, A. Merkys į ateitį žvelgia pozityviai: „Pagrindinė mūsų pajamų dalis dabar ateina iš perdirbimo ir prekybos, tačiau tai sekasi tik dėl to, kad patys auginame žuvis ir galime garantuoti aukštą produkcijos kokybę. Įmonėje dirba žmonės, galintys atlikti įvairius darbus, tad esame lankstūs. Tai didžiausi privalumai, vedantys mus pirmyn.”.
ES parama – reali pagalba
Asociacijos „Alternatyvi akvakultūra” pirmininkas A. Domarkas pastebi, kad akvakultūros sektorius Lietuvoje per dešimtmetį išaugo kelis šimtus procentų, o pagrindinę to priežastį, kaip ir A. Merkys, jis įvardija ES paramą: „Mūsų asociacija vienija daugiau nei 30 akvakultūros įmonių, tai yra kiek daugiau nei pusė iš viso veikiančių Lietuvoje. Du trečdaliai asociacijos narių yra pasinaudoję parama. Nemažai ir tokių, kurie ruošia dokumentus pagal naujus šaukimus. ES parama yra be galo svarbi, ji padėjo atsistoti ant kojų daugeliui žuvininkystės sektoriaus įmonių. Atsižvelgiant į šiandienines tendencijas, tokių įmonių poreikis tik auga, tad ir parama išlieka labai reikalinga.”
A. Domarkas atkreipia dėmesį ir į perdirbimo veiklą – jo nuomone, šiandien tai būtina sėkmingos žuvininkystės veiklos sąlyga. Jis pastebi tendenciją, kad įmonės pirmiausia pasinaudoja parama investicijoms į patį akvakultūros ūkį, o tik po kiek laiko kreipiasi paramos perdirbimo veiklai. Asociacijos pirmininkas sveikina tokią iniciatyvą ir pataria dėl perdirbimo veiklos jungtis keliems žuvies augintojams – įsteigti bendrą įmonę. Taip ir paraišką bus lengviau pateikti, o ir nauda abipusė.
Iki birželio 16 dienos galima teikti paraiškas pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą”, pagal kurią galima gauti net 500 tūkst. Eur, paraiškų teikimas pratęstas iki liepos 21 d.
Žemės ūkio ministerijos inf.