Pastaruoju metu vis daugiau girdime, kad nekilnojamojo turto rinka po penkerių metų nuopuolio ir stagnacijos pradeda rodyti atsigavimo ženklus visoje Lietuvoje. O kaip yra Utenoje? Ar išties butą nusipirkti sunku, o išsinuomoti praktiškai neįmanoma? Ar žemės sklypai Utenoje labai brangūs, o namas kainuoja tiek, kiek ir geras butas? Pagrįstas bei nepagrįstas abejones aptarė šios srities profesionalas, nekilnojamojo turto srityje dirbantis daugiau nei 20 metų, Alvydas Boguševičius. Pirmoje iš trijų publikacijų kalbame apie namų rinką Utenoje.

Apskritai, kas yra namas šiandien? Ar tikrai namuose gyvena tik turtingieji?

Mano supratimu, namo koncepcija yra žemės sklypas po namu. Pats namas – kaip individualybės išraiška. Ką tai duoda?.. 75 proc. amerikiečių gyvena nuosavuose namuose, jų vaikai auga kiekvienas turėdamas savo kambarį, o moksliniais tyrimais nustatyta, kad net 25 proc. tokių vaikų lydi sėkmė. Tai viena iš priežasčių, dėl ko Amerika tokia klestinti.
Kai prezidentė Dalia Grybauskaitė per pirmąją savo kadenciją rinkosi ministrus, paklausė: „Kaip jis gali būti ministru, jei nė namų sau nepasistatė.” Galima suprasti, kad, jei neturi namų, ministru nebūsi. Pagal žydus turtas kažkuria forma yra dvasingumo išraiška: „Jei tau gerai su Dievu, tai ir sėkmė lydės, ir turtų turėsi, o jei esi „biednas”, vadinasi, nėra gerų santykių su Dievu.” Indų pasaulėžiūroje namai atspindi moters paveikslą. Vyras moterį myli, ją puošia, brangina, t. y. namus perka, stato, prižiūri.
Nesutinku su daugelio nuomone, kad, norėdamas gyventi name, turi būti turtingas. Prisiminkime, mūsų seneliai gyveno namuose, nors jie iš tiesų buvo „biedni”. Mūsų tauta tik nuo 1965–1970 metų pradėjo keltis į butus, kurie iš pradžių buvo statomi darbininkų klasei. Jau nuo senų senovės apie nusiminusį žmogų sakoma: „kaip namus pardavęs” arba „kaip iš namų išvarytas”, o teigiamai atsiliepiama: „jaučiuosi kaip namuose”. Juk namai – laisvės ir nepriklausomybės simbolis.
Įsikėlę į butus praradome dalį savo individualumo, stiprybės. Name negyvens silpnas vyras, gyvens tik stiprus. Negyvens ir išsiskyrę, nedrąsūs ar nepastovūs žmonės. Tai daugiau ne pasiturinčio finansiškai, bet pasiturinčio dvasiškai, kūrybingo ar save realizuojančio žmogaus bruožai.

Kokia nuosavų namų rinka yra Utenoje ir ar ji keitėsi?

2004 metais atvažiavau į Uteną ir pradėjau dirbti nekilnojamojo turto rinkoje. Namas dar niekuomet per 12 metų nebuvo toks pigus kaip šiuo metu. Normalus namas 2004 metais kainavo 100 000 eurų, o dviejų kambarių butas nuo 5 500 iki 7 000 eurų, todėl norint nupirkti namą reikėjo parduoti 10–15 butų. O ir namų rinkoje tiesiog nebuvo, per tris mėnesius tuomet pavyko rasti vos kelis variantus nuo 85 000 iki 120 000 eurų.
Dabar normalus namas Ąžuolijos mikrorajone (Klebonžemyje) gali kainuoti nuo 50 000 iki 90 000–100 000 eurų, o dviejų kambarių butas kainuoja nuo 25 000 eurų, tačiau tokiam butui reikalingas kapitalinis remontas ir nauji baldai. Suremontuotas dviejų kambarių butas kainuoja nuo 35 000 eurų, o geras, geroje vietoje ir gerai įrengtas gali kainuoti ir iki 45 000 eurų. Trijų kambarių gerai įrengtas butas gali kainuoti ir iki 65 000 eurų, taigi, namą šiuo metu galima įsigyti už dviejų butų kainą. Žinoma, nuosavų namų yra ir kituose mikrorajonuose, tačiau jų kaina kartais perkopia 100 000 eurų.

Kaip tai galite paaiškinti?

Gal Utenoje tiesiog neliko vyrų – vyriškumas dingo šeimose?.. Juk daugelio šeimose jau net ne tris, o visus keturis kampus laiko moterys. Šeimos apskritai sudarytos iš 1,5 asmens – viena namuose, keli mokosi ar jau studijuoja ir dar vienas prie sunkvežimio vairo kažkur Europoje. O likusieji vyrai – tiesiog tinginiai. Nes prie namo vis tiek reikės vyriškos rankos ir grįžus po darbo praleisti vakaro prie TV su skardine rankoje jau neišeis. Be to, namui statytis ar rekonstruoti reikia drąsos, kurios pastaruoju metu taip pat pasigendu.

Kritiškai vertinate Utenos vyrus. Ką perka tie, kurie nusprendžia gyventi name?

Įsimylėję Uteną uteniškiai nori namo miesto centre. Aš tokį namą vadinu kotedžu. Utenoje, senamiestyje ar aplinkiniuose rajonuose 5–7 arai gali kainuoti seno namo kainą, t. y. iki 30 000 eurų, čia yra geidžiamiausias uteniškių sklypas ir jau tuomet pagal galimybes bei norus namas rekonstruojamas arba griaunamas ir statomas naujas. Jaunai, perspektyviai šeimai aš rekomenduoju 2–3 ha žemės sklypą dviejų kilometrų atstumu nuo Utenos už 10 000–15 000 eurų ir galimybę gyventi gamtoje, kur daugiau privatumo, žalumos. Ten gyvenimo kokybė daug geresnė.

Ar turėti nuosavą namą reiškia visą žiemą dirbti kūriku?

Provincijoje namo šildymo filosofija yra stipriai pažeista. Daugelis Grybelių ar Ąžuolijos mikrorajonų gyventojų visą žiemą dirba kūrikais, dėl to jie tikrai nedžiūgauja. Užuot atsisėdę su pieštuku ir pasiskaičiavę, kas ir kiek kainuoja, kam ir kiek reikia skirti laiko, verkšlena ir nieko nedaro. Šiuo metu technologijos tiek pažengė, kad kiekvienas (nesvarbu, gyvenantis vienkiemyje ar mieste) gali namą šildyti ne tik kietuoju kuru, bet ir dujomis, kas, mano manymu, yra daug pigiau ir patogiau. Be to, galima šildytis ir dyzelinu ar atsigręžti į alternatyvios energijos pusę. Kiekvienam verta susimąstyti ir pasiskaičiuoti, kiek kainuoja kamino statyba ir kasmetinė jo priežiūra, katilinės įrengimas, krosnies statymas ir jos keitimas kas 5–8 metus, reikia įvertinti kasmetį apsirūpinimą malkomis ir dar darbą kūriku… Aš viską esu susiskaičiavęs, taigi galiu drąsiai teigti, kad malkomis šildytis brangiau nei dujomis.

Gal Jūs, kaip šios srities profesionalas, turite išskirtinį pasiūlymą uteniškiams?

Išties turime ne vieną parduodamą namą ir kai kurie iš jų atitinka tris pagrindinius kriterijus, už kuriuos verta mokėti pinigus. Trys viename – miškas, vanduo ir žemė. Kaip tik išskirtinį namą turime šalia miško, kuriame – tvenkinys, tvirtas dviejų aukštų 1992 metų statybos namas su dujų šildymu, 18 arų namų valda, kraštinis sklypas, tyli zona. Visa tai – 95 000 eurų.

Daugiau informacijos apie parduodamus namus rasite www.namude.lt, konsultacijos tel. 8 698 51 269 arba J. Basanavičiaus g. 49A (Utenos verslo centro pastatas, 3-ias aukštas, 323 kab.)

Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Lauris VAINAUSKAS