Svylančią košę išduoda pasikeitęs jos „plepėjimo“ garsas, kylančią audrą – griaustinio dundėjimas, o besiartinantį konfliktą – ištarta frazė: „tu negirdi, ką sakau!“ Tiesa, šios frazės mintis yra perkeltinė, tačiau kartais ji įgauna ir tiesioginę prasmę. Taip nutinka tada, kai klausa iš tiesų nusilpsta. Nesprendžiami klausos sutrikimai gali turėti kur kas rimtesnių pasekmių, nei prisvilusi košė ar barnis su namiškiais. Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Ieva Vasiliauskaitė dalijasi patarimais, kaip atpažinti nusilpusią klausą ir kaip tų pasekmių išvengti.
Klausą patikrina televizorius
Klausos nusilpimas gali būti įgimtas arba įgytas dėl įvairių priežasčių: akustinių traumų, ligų ar jų komplikacijų, tam tikrų vaistų šalutinio poveikio. Klausa taip pat gali silpti kartu su amžiumi. Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistės I. Vasiliauskaitės teigimu, nusilpusią klausą turintys žmonės neretai vengia pripažinti šį sutrikimą ir kaltę verčia girdintiems namiškiams – esą jie kalba per tyliai ar neaiškiai.
Ne mažesnė kaltė tenka ir neaiškiai, per tyliai, nesuprantamai „kalbančiam“ televizoriui. Klausos protezavimo specialistė juokauja, kad būtent televizorius yra pirmasis prietaisas, kuris „patikrina“ klausą.
„Bandydamas kompensuoti garso ir kalbos suvokimo trūkumą žmogus pagarsina televizorių ar radiją taip, kad aplinkiniams tai sukelia diskomfortą. Jeigu namiškiai vis prašo patylinti televizorių, tai vienas pirmųjų ženklų, išduodančių nusilpusią klausą“, – sakė specialistė.
Triukšmas – ne sąjungininkas
Pasak klausos centro „Audiomedika“ specialistės, klausos nusilpimas ypač išryškėja triukšmingoje aplinkoje. Jeigu pokalbis vyksta eismo garsų prisotintoje gatvėje, kavinėje, ar tiesiog kalba daugiau negu du žmonės vienu metu, garsai susilieja, suprasti kalbą darosi sudėtingiau.
„Silpstant klausai žmogus silpniau girdi arba visai negirdi kai kurių garsų, tokių kaip S, Š, T, K, F, todėl suprasti tampa sunku ne tik žodžių, bet ir sakinių esmę. Klausos nusilpimą turinčiam žmogui atrodo, kad jis girdi, tik nesupranta. Šis jausmas – labai nemalonus“, – paaiškino klausos specialistė.
Dėl neteisingai suprastų pašnekovo žodžių kyla įvairių nesusipratimų, ginčų, patenkama į nejaukias situacijas, nebepasitikima savimi lankantis pas gydytoją, dalyvaujant svarbiuose pokalbiuose, vengiama mėgstamų veiklų, nes atsiranda baimė nesuprasti ir būti nesuprastam.
I. Vasiliauskaitė patarė pabandyti stebėti save triukšmingoje aplinkoje. Jeigu ima atrodyti, kad pašnekovo kalba yra neaiški arba pagaunate save, kad bandote skaityti iš lūpų, išties verta pasitikrinti klausą.
Vienas patarimas – nedelsti
Tad ką daryti pastebėjus šiuos klausos nusilpimo simptomus? Sveikatos specialistai turi vieną labai paprastą patarimą – nedelsti.
„Negirdėti aplinkos pirmiausia yra nesaugu. Jeigu negirdėsite įspėjamųjų garsų, atvažiuojančio automobilio ar dviračio skambučio signalo, pasekmės gali būti liūdnos, todėl atidėlioti klausos patikrinimo tikrai nepatartina“, – patarė I. Vasiliauskaitė.
Specialistės teigimu, delsimas taip pat gali komplikuoti prisitaikymą prie klausos pagalbos priemonių, jeigu nustatoma, kad jos yra reikalingos.
„Laikas nėra nusilpusios klausos sąjungininkas. Sveikatos specialistai rekomenduoja vyresniems nei
60 metų amžiaus žmonėms profilaktiškai klausą pasitikrinti kartą per metus ir neatimti iš savęs galimybės kokybiškai bendrauti“, – patarė „Audiomedikos“ klausos specialistė.
„Audiomedika“ kviečia NEMOKAMAI pasitikrinti klausą Utenoje, adresu J. Basanavičiaus g. 54. (Kardiolitos Klinikos). Būtina išankstinė registracija www.audiomedika.lt/registracija
