Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyje. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą bei iki šiol joje siaučia.
Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakojo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.
Karantino privalumai kovojant su virusu
Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos pramogos, o darbas ir švietimas perorientuotas veiklai nuotoliniu būdu. „Karantino paskelbimas, be abejo, gerokai prisidėjo prie COVID-19 epidemijos suvaldymo Lietuvoje ir užkirto kelią nevaldomam viruso plitimui visuomenėje, todėl Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, fiksuotas mažesnis sergamumas ir mažiau netekčių, susijusių su COVID-19. Karantinas suteikė galimybę sutelkti visus pajėgumus, priemones ir persitvarkyti visuomenės bei asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Nepaprastai svarbus buvo ir visuomenės susitelkimas, supratimas bei pagrindinių apsisaugojimo priemonių dėvėjimas ir keliamų reikalavimų laikymasis“, – karantino privalumus vardijo PSO atstovybės Lietuvoje vadovė I. Zurlytė.
Pavasarį, kai žiniasklaida nesustabdomai pildėsi žinių apie koronavirusą, Lietuva galėjo džiaugtis gana gera padėtimi šalyje. Pasak I. Zurlytės, tai lėmė veiksnių visuma: Lietuvoje buvo gana anksti sureaguota į pirmuosius pranešimus apie COVID-19 infekcijos plitimą Kinijoje, vėliau ir už jos ribų; visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos buvo mobilizuotos atvejams nustatyti, kontaktams išaiškinti ir stebėti; visuomenė buvo nuosekliai ir aktyviai informuojama; anksti pradėtos patikros ir informacijos platinimas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste; pasiaukojantis medikų darbas; aktyvus ne sveikatos priežiūros institucijų, tokių kaip policija, pasienio tarnyba, kariuomenė, visuomenė ir kt., įsitraukimas; tarpžinybinis palaikymas Vyriausybės lygmeniu ir kt.
Pandemijos nuovargis – papildomas iššūkis
Pandemijos nuovargis – tai natūrali ir tikėtina reakcija į užsitęsusį bei neišspręstą neigiamą reiškinį. 27-iose Europos šalyse atliktos gyventojų apklausos rodo, kad iki 60 proc. gyventojų nesijaučia motyvuoti laikytis priemonių, kurios apsaugotų juos pačius ir aplinkinius nuo viruso.
I. Zurlytė akcentavo, kad empatija ir bendruomenių įtraukimas yra labai svarbūs dalykai. „Rasti efektyvių būdų, kaip įveikti šį nuovargį ir paskatinti visuomenės budrumą, yra vis didėjantis iššūkis, su kuriuo susiduria valdžios institucijos ir sveikatos priežiūros įstaigos šios ilgalaikės visuomenės sveikatos krizės akivaizdoje. Ypač svarbu stebėti visuomenės nuomonę, rinkti duomenis, atlikti tyrimų ir remiantis jų rezultatais įsitraukti į dialogą su visuomene bei tokiu būdu kartu ieškoti sprendimų, kaip įgalinti žmones išlaikyti elgesį, kuris leistų apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo COVID-19 viruso plitimo“, – kaip stengiamasi susidoroti su pandemijos nuovargio reiškiniu, pasakojo PSO atstovė.
Pandemija nepraeis savaime
Skaičiuojama, jog iš viso pasaulyje yra užregistruota 40 milijonų užsikrėtimų SARS-CoV-2 virusu, o Lietuvoje – kiek daugiau nei 7 tūkstančiai.
Pastarųjų savaičių duomenimis, bendras atvejų skaičius 100 000 gyventojų Lietuvoje yra 235,7, o mirčių milijonui gyventojų – 39,5. Palyginimui: Estijoje atvejų skaičius yra 297,7 / 100 000 gyventojų, Latvijoje – 154,3 / 100 000 gyventojų, Lenkijoje – 374,3 / 100 000 gyventojų, o mirčių, atitinkamai, 51,3, 21,5 ir 84,9 milijonui gyventojų (spalio 19 d. duomenimis).
Mokslininkai prognozuoja, kad jei nebus imamasi tam tikrų ribojimų, 2021 metų pradžioje dienos mirtingumas nuo COVID-19 gali būti 4–5 kartus didesnis nei balandžio mėnesį, virusui tik įsibėgėjus.
„Šiandien jau daugiau žinome apie COVID-19 ir apie tai, kaip suvaldyti infekcijos plitimą. Žingsnis po žingsnio griežtinamos proporcingos, tikslingos ir apribotos erdvėje bei laike priemonės. Gali prireikti ir karantino, bet tai būtų paskutinė priemonė, jei kitos nepakankamai suveiktų, ir galimai šis karantinas būtų kitoks nei pavasarį“, – teigė I. Zurlytė.
Pandemija nepraeis savaime, bet mes galime pakeisti jos eigą, todėl pašnekovė ragino laikytis atstumo, vengti didelių susibūrimų, laikytis rankų higienos, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, nuolat vėdinti patalpas ir dėvėti nosį bei burną dengiančias veido kaukes.
Asmeninio archyvo nuotr.
Užsk. Nr. SAM1031/7
