Keliems verslo sektoriams karantinas smogė labiausiai

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, Lietuvoje galiojančiose prastovose yra arti 32 000 darbuotojų. Šis skaičius, tikėtina, tik augs, o itin nukentėję apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektoriai patirs dar didesnius sunkumus. Kaip karantino laikotarpiu prastovose esantys darbuotojai gali pasinaudoti atostogomis, atskleidė Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.

Nukentėjusiųjų ketvertukas

Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 4 530 įmonių darbuotojams yra paskelbtos prastovos. Šarūnas Orlavičius sakė, kad griežti karantino ir ekstremalios situacijos ribojimai labiausiai paveikė apgyvendinimo ir maitinimo sektorių. Šiuo metu 973 šio sektoriaus įmonės yra paskelbusios prastovas, jų darbuotojai sudaro 38 proc. visų darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos.

Antrasis pagal paskelbtas prastovas – didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius. Čia prastovas paskelbė 922 įmonės, jose dirba 14 proc. visų prastovose esančių darbuotojų.

Toliau rikiuojasi apdirbamosios gamybos sektorius, kuriame 340 įmonių savo darbuotojams paskelbė prastovas. Šiame sektoriuje dirba 9,5 proc. visų darbo funkcijų dėl prastovų nevykdančių darbuotojų.

Labiausiai nukentėjusių sąraše atsiranda ir meninės, pramoginės bei poilsio organizavimo veiklos sektorius. Uždraudus gyvus renginius, daugelis šio sektoriaus darbuotojų nebegali vykdyti savo darbo funkcijų, todėl 289 įmonės yra priverstos skelbti prastovas.

Kaip išeiti atostogų per prastovas?

Artėjant didžiausioms metų šventėms dalis darbuotojų, esančių prastovose, svarsto išeiti apmokamų atostogų tarpušvenčiu. VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius teigė, kad dėl paskelbtų prastovų neturi nukentėti darbuotojams mokami atostoginiai.

Darbo inspekcijos specialistas pabrėžia, kad prastovos periodu darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis negu minimalus darbo atlygis. Valstybė subsidijuoja didžiąją dalį šio užmokesčio.

Darbuotojai susirūpinę, ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje atostoginiai nesumažės. Šarūno Orlavičiaus teigimu, kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą.

„Jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas neįsiskaičiuos“, – atkreipė dėmesį Valstybinės darbo inspekcijos specialistas.

Taigi paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturi mažėti. Prastovose esantys darbuotojai gali eiti atostogų, dėl to nenukenčiant jų finansinei situacijai.

VDI taip pat primena, kad darbdavys negali versti darbuotojo be jo sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – jos gali būti suteiktos tik darbuotojui prašant.

VDI inf.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas