Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su ūkininkais iš Lietuvos, protestuojančiais Briuselyje. „Turime visi kartu ieškoti bendros išeities iš susiklosčiusios padėties, turime išlikti vieningi ir visi kartu kovoti dėl pieno sektoriaus ateities”, – taip nuskambėjo ministrės žodžiai, skirti ūkininkams, šiuo metu Briuselyje kovojantiems už savo ateitį.

Protestuoja per 2 tūkst. žemdirbių

Teigiama, kad į Briuselį atvažiavo daugiau kaip 2000 žemdirbių iš visos Europos. Utenos rajono savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Jankauskienės žiniomis, į Briuselį išvyko ir keli uteniškiai ūkininkai.
Tai patvirtino ir vienas stambiausių mūsų rajono ūkininkų Arūnas Kudrevičius, gyvenantis Leliūnų seniūnijoje. A. Kudrevičiaus teigimu, jis stengėsi, kad už savo teises Briuselyje kovotų ir daugiau uteniškių, tačiau ne visi galėjo ten vykti – tam sutrukdė prasidėję rudens darbai. Ūkininkui pavyko prikalbinti du smulkiuosius ūkininkus, kurie protestuoja kartu su kone 2000 žemdirbių iš visos Europos. „Prancūzai už parduotos mėsos kilogramą gauna 4,5 eurus ir aimanuoja, kad žūsta. O mūsų stambieji ūkininkai už pieną gauna 16 centų, o smulkieji – vos 10. Tai kaip išgyventi? Tokiai situacijai Lietuvoje įtakos turi tam tikri Europos politiniai sprendimai. Labiausiai nukentėjome nuo Rusijos embargo, tad tikimės, kad Europa padės atsigauti mūsų ekonomikai ir išties pagalbos ranką tam, kad visai nenusiristume į dugną”, – savo nuomone pasidalijo ūkininkas A. Kudrevičius.
Šiuo metu Briuselyje protestuoja apie 50 ūkininkų iš Lietuvos. Ūkininkai nepatenkinti žemomis pieno supirkimo kainomis. Prie Europos parlamento atvežtas milžiniškas karstas, taip pat išrikiuota visa eilė medinių karvių – visa tai daroma tam, kad būtų atkreiptas Europos Komisijos dėmesys, o pastaroji priimtų sprendimus, padėsiančius išspręsti pieno sektoriaus sunkumus.
Briuselyje vyksta neeilinė žemės ūkio ministrų taryba, kurios metu turėtų būti pristatytas paramos planas pieno sektoriui. Lietuva prašo bent 32 mln. eurų paramos, skaičiuojama, kad tokios sumos reikėtų, norint kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius už aštuonis mėnesius.

Pienas negali būti pigesnis už vandenį

Kalbėdamas apie susiklosčiusią situaciją pieno sektoriuje, Europos parlamento narys Bronis Ropė teigė, kad ES šalys narės privalo kuo skubiau parengti aiškų planą krizei įveikti: sukurti sąžiningo atsiskaitymo mechanizmą bei nustatyti krizės kriterijus, kad ūkininkai aiškiai žinotų tai, kada ir kokios paramos gali tikėtis.
„Šiandien mes turime kalbėti ne apie tai, ar duoti, ar neduoti pinigų, o numatyti konkrečias pagalbos sektoriui priemones, t. y. kur turi būti nukreiptos investicijos, kaip pažaboti produkcijos kiekio didėjimą, kaip išvengti nesąžiningų veiksmų iš perdirbėjų ir prekybininkų pusės”, – sakė B. Ropė.
Vienintelio nuolatinio Lietuvos atstovo, dirbančio Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, teigimu, nesuprantama, kodėl Europos Komisija tiek ilgai delsė. Bronis Ropė pažymi, kad jau seniai visi žinojo, jog kvotos baigsis šių metų pavasarį, todėl keista, kodėl nesirengta galimoms krizėms. Padėtį dar labiau pablogino Rusijos embargas ir sumenkęs vartojimas Kinijoje.
„Pienas negali būti pigesnis už vandenį. Pieno gamyba yra ilgas procesas, kuris reikalauja nemažai sąnaudų – čia ne gręžinį išgręžti ir pumpuoti vandenį. Taip pat privalome suvokti, kad pieno sektoriaus problemos nėra tik ūkininkų galvos skausmas. Gamybos ir prekybos šiais produktais srityje dirba daugybė žmonių, todėl ūkininkams nusprendus trauktis iš pieno gamybos, poveikis bus milžiniškas”, – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Europos Parlamente.
B. Ropės teigimu, Rusijos embargo, nesąžiningos verslo praktikos nualintas pienininkystės sektorius reikalauja skubių sprendimų tiek Lietuvos, tiek ES mastu. Būtina užtikrinti, kad už pieną ūkininkams mokama kaina padengtų gamybos sąnaudas ir leistų ūkininkui oriai pragyventi bei išlaikyti šeimą. Ne mažiau svarbu tai, kad pienas turi būtų gaminamas šalia namų, o ne importuojamas iš trečiųjų šalių.

udiena.lt inf.