Dažnai žurnalo „Indraja“ redaktoriaus Vytauto Ridiko skaitytojai klausia, ar tikrai šis leidinys sulaukė tokio solidaus jubiliejaus – 30-mečio. Yra nemažai manančių, kad leidinio leidyba kuriam laikui buvo nutrūkusi… Yra svarstančių, ar verta iš viso leisti tokį kultūrinį žurnalą… Anot kai kurių skeptikų, šiandien jaunimas nebesidomi kultūra, o vyresnio amžiaus žmonės, prispausti įvairių rūpesčių, nebeskaito. Tai, anot redkolegijos narių, skatina stengtis ir rašyti.

Kad išsisklaidytų šios skeptikų mintys, buvo sumanytas leidinio, kuriam rugsėjo mėnesį sukako 30 metų, sukakties paminėjimas. Ta proga Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta iki šiol veikianti leidinio paroda, kurioje eksponuojami visi buvusio laikraščio, vėliau virtusio žurnalu, 74 numeriai. Kiekvienas atėjęs susipažinti su leidiniu pastebės, kad nuo pirmųjų numerių nebuvo metų, jog neišeitų bent viena „Indraja”. Rugsėjo mėnesio pabaigoje minėdami kultūrinio leidinio „Indraja” trisdešimtmetį ilgametis kultūrinio leidinio „Indraja” redaktorius rašytojas ir pedagogas Petras Panavas bei dabartinis leidinio redaktorius V. Ridikas Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje atidarė parodą ir pasidalijo savo prisiminimais bei mintimis.

Redaktoriai, pristatydami savo veiklą, pasidžiaugė, kad net ir rimtai ieškodami turbūt nerastume kraštiečiams skirto leidinio, nepertraukiamai leidžiamo tris dešimtmečius.
Šventei buvo ruoštasi kruopščiai – sukviesti ne tik redkolegijos nariai, bet ir daug „Indrajos” gerbėjų. Ta proga maestro Adolfas Driukas pagal kraštiečio poeto Jono Šiožinio žodžius parašė dainą „Indraja”, kurią atliko to paties maestro vadovaujamas vyrų vokalinis ansamblis „Aukštaičiai”.
Šventiniame susitikime savo prisiminimais dalijosi žurnalo redkolegijos nariai, bendradarbiai ir gerbėjai. Pirmasis šio leidinio redaktorius P. Panavas, prisiminęs pirmo numerio leidybą, pasakojo, kad anuomet ne juokais išsigando, kai spaustuvėje suprato, jog laikraščio leidyba – brangus malonumas. Laikraštis buvo išleistas su dabartinio mero Alvydo Katino pagalba – anuomet jis dirbo valdišką darbą. „Jam pasiguodžiau, kad reikėtų išleisti laikraštį, ir pridūriau, kad popieriaus turiu. O jis sakė: „Tai leisk. Viskas gerai.” Aš jam prasitariau, kad, jei išleisiu laikraštį, neturėsiu iš ko nusipirkti kelnių, nes šios vos laikosi. Matyt, jausdamas, kad kažkada būsiu jo patarėju, nenorėdamas, kad jo būsimas patarėjas po Uteną vaikščiotų be kelnių, prižadėjo padėti. Ir padėjo –surado pinigėlių sumokėti spaustuvei”, – pirmus sudėtingus leidybos žingsnius prisiminė P. Panavas, vėliau 23 metus leidęs „Indrają”. Anot jo, išėjo padorus laikraštis, o svarbiausia, kaip akcentavo redaktorius, pirmo numerio tiražas buvo net šeši tūkstančiai egzempliorių.
Į leidinio sukakties paminėjimą atvyko uteniškių kraštiečių klubo „Indraja” prezidentas prof. Arvydas Šaltenis ir Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas kraštietis dr. Romas Pakalnis, kurie apžvelgę leidinio ir klubo veiklą pagerbė redaktorius P. Panavą bei V. Ridiką ir padovanojo vertingų knygų. Pasak A. Šaltenio, klubas ir žurnalas „Indraja” – draugystėje gyvenančių visų klubo narių bendras ir tvirtas ryšys. Kad jis dar tvirtėtų, reikia turinio, o turinys – tai gyvenimas. „Šiame leidinyje randu daug žinių apie savo kraštą ir taip glosto širdį tokios versmės”, – sakė A. Šaltenis.
Nuolatinis „Indrajos” straipsnių autorius kraštotyrininkas Antanas Gasperaitis pirmame leidinio numeryje rašė apie poetą kraštietį Baltimorėje (JAV) gyvenusį Alfonsą Nyką-Niliūną, taip pat apie prozininką bei spaudos darbuotoją kraštietį Petrą Tarulį (tikroji pavardė Juozas Petrėnas). „Juk tada dar nebuvo laisvos Lietuvos, kad laisvas žodis lietųsi laikraščio puslapiuose… Buvo tam tikrų baimių”, – prisiminė A. Gasperaitis ir atkreipė dėmesį, jog 2019-ieji paskelbti Vietovardžių metais. Jo teigimu, mes visi esame primiršę vietovardžius, todėl siūlė skirti jiems dėmesio paskutiniame gruodžio mėnesį išeisiančiame numeryje.
Ilgametis Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto mokslinis bendradarbis dr. Romualdas Šimkūnas, daugiau nei 25 metus dalyvaujantis Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto veikloje, prisižadėjo toliau žurnale tarmiškai rašyti įvairius vaizdelius.
Pedagogas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, prozininkas, poetas ir eseistas Stepas Eitminavičius kvietė žurnale „Indraja” archyvuoti šių dienų kuriančiųjų mintis, kad jos liktų ateities kartoms, taip pat pasidžiaugė naujomis žurnalo spalvomis.
Apie meną bei žurnalo iliustracijas kalbėjo menininkai vilnietis dailininkas Gintaras Gesevičius ir Klemensas Kupriūnas, kurio ekslibriai nuolat puošia leidinį, žurnalo „Vyzdys” leidėjas fotomenininkas Valentinas Juraitis iš Vilniaus bei fotomenininkas molėtiškis Jonas Danauskas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė, žurnalo redkolegijos narė, poetė, dramaturgė, vertėja Regina Katinaitė-Lumpickienė pasidžiaugė, kad tarp kuriančių gyvuoja tarmiškas žodis, kuris pasiekia skaitytoją „Indrajos” puslapiuose. „Tarmė tarnauja mūsų kalbos išlikimui, ją turtina ir padeda lietuvių kalbai išlikti”, – sakė R. Katinaitė-Lumpickienė ir pabrėžė, kad tarmės išskirtinumas ir savitumas yra didelis tautos turtas.
Redaktoriams P. Panavui ir V. Ridikui Utenos rajono savivaldybės mero A. Katino sveikinimus ir padėkas su savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialiste Zita Mackevičiene įteikė mero pavaduotojas Vitalijus Šeršniovas. Valdžia palinkėjo „Indrajai” gyvuoti dar ilgus metus. Taip pat mero padėkos už ilgametį bendradarbiavimą ir svarų kūrybinį indėlį turtinant Utenos krašto kultūrą įteiktos Utenos kraštiečių kultūrinio žurnalo redakcinės kolegijos nariams klubo „Indraja” prezidentui A. Šalteniui, kraštiečių klubo „Indraja” viceprezidentei Gražinai Kadžytei, poetei R. Katinaitei-Lumpickienei.

Mero padėkas gavo nuolatinis žurnalo straipsnių autorius, Utenos krašto garbės pilietis kraštotyrininkas A. Gasperaitis, poetas ir žurnalistas Mindaugas Stundžia, gamtos mokslų daktaras R. Šimkūnas.

Šventę vainikavo su visa publika atlikta specialiai šiai progai sukurta maestro A. Driuko daina „Indraja”.

Adolfo Sinkevičiaus nuotr.