Knygoje autorius Vidmantas Šmigelskas aprašo savo ir dviejų bičiulių kelionę, prasidėjusią Utenoje ir pasibaigusią už 10 tūkstančių kilometrų. Septynias laiko juostas kertanti, Maskvą ir Vladivostoką jungianti Transsibiro magistralė keliautojams tapo proga ne tik pažinti Rusijos geležinkelių sistemą, didžiuosius miestus Irkutską, Chabarovską, Vladivostoką ar išvysti unikalų Baikalo ežerą, bet ir susipažinti su vietiniais rusais, atrasti visiškai kitokį požiūrį, mąstymą bei tradicijas. Knygos autorius ironiškai, nevengdamas pasijuokti tiek iš savęs, tiek iš aplinkos, perteikia savo matymą skaitytojams. Vidmantas Šmigelskas (gim. 1971 m.) – geografas, publicistas, „Anykštos“ laikraščio žurnalistas. „10 000 kilometrų per Rusiją“ trečioji autoriaus knyga. 2013 m. išleista jo knyga „Kryptis – Rytai“ („Mintis“), 2016 m. – „Kur skraido liūdesio lėktuvai“ („Versus Aureus“). V. Šmigelsko kelionių aprašymai pasižymi savitu stiliumi, o ir pačios kelionės išties originalios.

I dalis
Utena–Maskva
Į Sibirą grįžau po aštuonerių metų
Pirmą kartą Sibire buvau 2009-aisiais. Tuomet su dviem bičiuliais iš Maskvos skridome į Krasnojarską ir daugiau nei tris savaitės keliavome po Baikalo apylinkes – traukiniais, laivais, vietiniais lėktuvais, autobusais. Šiais metais į Sibirą vėl išsiruošėme trise, tiesa, komanda pasikeitė. Debeikietis Ričardas Skvarnavičius, su kuriuo ankstesniais metais drauge malėmės po Ukrainą, Gruziją, Padniestrę, Moldovą, Kareliją, Sibiro žygiui prikalbino savo sūnėną, taip pat debeikietį, verslininką Gerardą Sriubą. Optimaliausia kelionė – keturiese, tačiau ir šį kartą ketvirtojo kompaniono Sibirui rasti nepavyko.

Daugiau skaitykite knygoje.