Gruodžio 18 dieną Ignalinos krašto muziejus gyventojus pakvietė į senovinių atvirukų ir lėlių parodas. Atvirukus muziejui perdavė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, leidusi susipažinti ir pasigrožėti tikrai retais eksponatais. Šalia senovinių atvirukų puikiai tiko visaginietės Galinos Charbedijos naujam gyvenimui prikeltos senos lėlės.

Įdomias ir šventiškas parodas pristatęs renginio vedėjas Eimantas Ramanauskas pirmiausia pakvietė apžiūrėti atvirukus ir priminė jų atsiradimo istoriją. Pirmieji atvirukai Lietuvoje pasirodė XIX amžiaus antroje pusėje. Į Lietuvą jie atkeliavo iš Vakarų Europos. Jų leidybai Lietuvoje turėjo įtakos Rusijoje išleistas potvarkis, pagal kurį teisė sveikinti atviruku buvo suteikta ne tik valstybinėms, bet ir privačioms įstaigoms. Atvirukų leidyba ypač išaugo panaikinus caro valdžios draudimą rašyti lietuviškais rašmenimis.

Parodoje pristatomi 1900–1939 m. ir sovietmečiu (iki 1966 m.) įvairiose šalyse ir įvairiomis kalbomis leisti atvirukai, saugomi Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose. Visi jie – be galo mieli, šilti ir meniški. Smagu buvo surasti ir apžiūrėti ne tik Vokietijoje, Čekijoje, Palestinoje išleistus, bet ir senuosius lietuviškus atvirukus su lietuviškais užrašais, palinkėjimais. Kalėdiniuose atvirukuose dažniausiai vaizduojami įvairūs peizažai, sodybos, bažnytėlės, paukšteliai, žvėreliai, miestų vaizdai, o naujametiniuose atvirukuose – aristokratiški siužetai su kalendoriais, laikrodžiais, šampanu, gražių moterų portretais.

Nors ir bėgant laikui keitėsi atvirukų gamybos technologijos, kito jų poreikiai, šie meno spaudiniai išgyveno iki XXI amžiuje. Juk daug maloniau gauti ranka rašytą popierinį atviruką nei elektroninį sveikinimą.

Apžiūrėjus atvirukus renginio dalyviai pakviesti į kitą salę, kurioje buvo eksponuojamos didelės, gražios ir įspūdingos lėlės. Suaugusieji stebėjosi nuostabiais lėlių drabužiais, jas pasiuvusios moters kruopštumu ir kūrybingumu.

Visaginietė Galina Charbedija lėles gamina jau 16 metų. Kaip ji pati pasakojo, anksčiau dirbusi ligoninės chirurginiame skyriuje medicinos sesele, o vėliau pradėjo „gydyti” ir lėles. Surasdavo senas, sulaužytas, numestas rūsiuose, jas sutvarkydavo pasiūdavo gražius drabužėlius. Taip iš jų gimdavo nuostabios pasakų princesės, karalienės, fėjos, kiti personažai. Tuomet sunkiai sirgo Galinos vyras, tad lėlių siuvimas moteriai buvo savotiškas pabėgimas nuo niūrios kasdienybės. Ji tiki, kad būtent lėlės šeimai atnešė stebuklą – vyras pasveiko ir tapo jos pagalbininku. Kai lėlių susikaupė daug, moteris jas panoro parodyti žmonėms ir ėmė rengti parodas. Į Ignaliną ji atvežė 40 lėlių – iš viso Galinos globoje gyvena daugiau nei 100.

Parodoje apsilankė savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimanta Vilčinskienė. Jie sakė esą sužavėti ponios Galinos darbais, kurie žmonėms atneša tiek daug džiaugsmo ir šventinę nuotaiką. Moteriai linkėta sveikatos, dar daug parodų ir linksmų švenčių.

Ignalinos r. savivaldybės administracijos inf.