Anksčiau žmonės sakydavo, kad sausio 25 dieną iš žiemos miego atsibunda meška ir apsiverčia ant kito šono. Jeigu pamato savo ilgą šešėlį, vadinasi, pavasaris dar toli, tad ji vėl gulasi ir užmiega.

Tuomet ir pavasaris būna vėlyvas, o antroji žiemos pusė šaltesnė ir nepalanki žmonėms. Jeigu diena ūkanota ir meška nemato šešėlio, tada žvėris nusprendžia keltis ir ant antrojo šono miegoti nebesigula. Tokiu atveju kita žiemos pusė – šiltesnė, o pavasaris – ankstyvas.
Šios pusiaužiemio tradicijos buvo prisimintos Vaikutėnų bibliotekoje, kurios darbuotoja bibliotekininkė Vida Masiulienė surengė literatūrinę parodėlę, skirtą pusiaužiemiui, ir susirinkusius vaišino „meškos koše”. Popietėje dalyvavo ,,Darbščiųjų rankelių” būrelio nariai ir jų vadovė Vilija Puodžiukienė.

Utenos seniūnijos inf.