Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai ir Lietuvos ūkininkai susivienijo tam, kad pieno ir galvijų ūkiai taptų inovatyvesni ir konkurencingesni, o juose gaminama produkcija – dar kokybiškesnė. Ir tai – tik vienas pavyzdžių, kaip prie šalies žemės ūkio ateities prisideda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas” veiklos sritis „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.
Tikslas – didinti produktyvumą
Aleksandro Stulginskio universitetas su devyniais partneriais nuo 2017 m. vykdo projektą „Konkurencingas ūkis”. Tarp partnerių – ūkininkai iš Kėdainių, Marijampolės, Biržų rajonų. Būtent jų ūkiuose yra auginami ir išbandomi įvairūs augaliniai pašarų priedai bei jų mišiniai, kurie pagal nustatytą cheminę ir planuojamo raciono sudėtį papildo pagrindinius pašarus svarbiais mitybiniais komponentais ir biologiškai aktyviomis medžiagomis.
Po mišinių paruošimo vykdomi šėrimo bandymai, vėliau bus atliekami pieno ir mėsos kokybės tyrimai bei gyvulių sveikatingumo ir reprodukcinių savybių tyrimai, inovacijų ekonominio efektyvumo ir plataus inovacijų pritaikymo galimybių vertinimas.
Projekto autoriai tikisi, kad šėrimo inovacijos pieno ir mėsos galvijų ūkiuose didins jų produktyvumą, mažins gamybos sąnaudas ir produkcijos savikainą bei gerins gaminamos produkcijos kokybę.
Beveik 2 milijonai Eur
Paraiškas pagal KPP priemonės veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti” galima teikti ir šįmet – jos priimamos nuo lapkričio 4 d. iki gruodžio 31 d. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 1 834 880 Eur paramos suma.
Pagal veiklos sritį remiama ūkininkų, miško valdytojų, mokslininkų, žemės ir miškų ūkio konsultantų ir kitų kaimo plėtros sektoriaus dalyvių bendra veikla, kurios tikslas – taikant žinias ir inovacijas plėtoti konkurencingą ir tvarų žemės ir miškų ūkį.
Paraiškas paramai gauti gali teikti EIP veiklos grupės, kurių projektų galimybių studijos yra patvirtintos ministerijos. EIP veiklos grupę turi sudaryti ne mažiau kaip trys subjektai. Pažymėtina, kad įgyvendinant projektą pareiškėjo ir partnerių bendradarbiavimas yra itin reikšmingas. Pareiškėjas privalo reguliariai konsultuotis su partneriais, informuoti juos apie projekto įgyvendinimo eigą, raštu suderinti projekto pakeitimus ir pan.
EIP veiklos grupės projekto galimybių studijos rengiamos pagal vieną iš šių temų: tvaraus dirvožemio naudojimo, augalų produktyvumo didinimo ir produkcijos nuostolių mažinimo, augalų sveikatos, kenksmingų organizmų ir piktžolių kontrolės, ūkininkavimo sistemų pritaikymo mažinant klimato kaitos poveikį, gyvūnų gerovės, sveikatingumo ir aplinkosaugos standartų užtikrinimo gyvulininkystės ūkiuose ir kitos įgyvendinimo taisyklėse nurodytos projekto įgyvendinimo temos.
Paramos intensyvumas priklauso nuo investicijų
Didžiausia paramos suma EIP projekto galimybių studijoje numatytam bandomajam ir produktų, procesų ir technologijų plėtojimo bei tobulinimo projektui žemės ir miškų ūkio srityje įgyvendinti siekia iki 200 tūkst. Eur.
Paramos intensyvumas gali skirtis, atsižvelgiant į įsigyjamas investicijas: EIP veiklos grupės bendradarbiavimo, projekto viešinimo ir projekto įgyvendinimo išlaidas numatyta finansuoti iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Projekto įgyvendinimo išlaidoms paramos intensyvumas, priklausomai nuo įgyvendinimo išlaidų rūšies bei sektoriaus, pagal kurį įgyvendinamas projektas (gyvulininkystė, augalininkystė ir kt.), gali būti iki 60 proc., iki 70 proc. arba iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Parama finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
