Antradienį per pusšimtį Utenos pradinio ugdymo įstaigų mokinių kartu su 11 pedagogių susirinko į Utenos kraštotyros muziejų, kur vyko „Gyvybės medžio“ karpymo popietė.

Tradiciniu tapęs renginys sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Kasmet gimstantys balti darbai papuošia Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Vaikų skyriaus erdves, o šiemet dalis darbelių pasiliks muziejuje.

Netrukus bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, tad šia proga Utenos Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio“ skyriaus vaikai pradėjo auginti „Gyvybės medį“. Kaip sakė šios ugdymo įstaigos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Černiauskienė, tradicinė karpymo popietė yra mėgiama ir suburianti nemažą būrį vaikų.

Iš „Žiburio” skyriaus, Utenos mokyklos–vaikų darželio „Eglutė“, Krašuonos bei Vyturių progimnazijų ir Aukštakalnio pradinės mokyklos mokiniai palinko prie balto popieriaus lapo ir kiekvienas stengėsi, kad jo karpinys būtų gražiausias ir originaliausias. Iš Vyturių progimnazijos atskubėjusiai Marijai žirklės pakluso: mokinė iškarpė „Gyvybės medį“, į kurį nutūpė angelas. Mergaitei šis užsiėmimas nesvetimas: ji ir namuose mėgsta daugiau sėdėti prie karpinių, nei prie kompiuterio. Tačiau, anot jos, šio meno išmokusi ne iš mokytojos ar mamos, o iš interneto platybių.

Paklausta, ar vaikams nebuvo sudėtinga karpyti „Gyvybės medį“, J. Černiauskienė sakė, kad šis procesas nesudėtingas, tačiau labai įdomus. Direktoriaus pavaduotoja dėkojo Utenos kraštotyros muziejui, kuris labai šiltai priėmė mažuosius karpytojus, o muziejaus vyr. fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė vaikams papasakojo apie „Gyvybės medžio“ reikšmę ir simbolikos prasmę.

„Džiugu, kad vaikai atėjo ne tuščiomis: jie atsinešė savo karpinukų. Kai kurie mokiniai šiame renginyje dalyvauja nebe pirmą kartą. Šiandieniame skubėjime ir triukšme yra vaikų, kurie linkę susikaupti ir skirti laiko kruopščiam bei kantrybės reikalaujančiam darbui“, – pasidžiaugė pavaduotoja, pridūrusi, kad mokiniai neužmiršta karpymo pamokos metu įgytų žinių: jie savo karpiniais puošia namus, dovanoja juos artimiesiems. „Tą įrodo namų langus puošiantys mūsų vaikų karpiniai“, – šypsojosi J. Černiauskienė.

Laikraščio „Utenos diena“ inf., Linos Narčienės nuotr.