Lapkričio 24-ą Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje (TLK) vyko antrasis šiais metais ir pirmasis po 2015 m. vietos savivaldos rinkimų atsinaujinusios Stebėtojų tarybos posėdis. Jame buvo renkamas Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojas, Panevėžio TLK taikinimo komisijos narys – visuomenės atstovas, į kurio vietą kandidatus siūlė Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybės. Tarybai taip pat pristatytas 2016 m. asmens sveikatos priežiūros paslaugų masto planavimas, Panevėžio TLK ūkio subjektų veiklos priežiūros ataskaita bei informacija apie ligonių kasos ir vaistinių sutarčių sudarymą ir vykdymą.
Stebėtojų tarybos nariai į pirmininko pavaduotojo postą delegavo Utenos savivaldybės tarybos narį Raimundą Čepuką, į Taikinimo komisiją iš 10 kandidatų, iš 12 TLK veiklos zonos savivaldybių dvi savivaldybės kandidatų nepasiūlė, vienbalsiai išrinko teisininkę Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narę Galiną Kuzmienę. Uteniškis pirmininko pavaduotojo vairą perėmė iš zarasiškio Virginijaus Smalskio, panevėžietė – iš Panevėžio rajono savivaldybės atstovo Gintaro Noreikos.
Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė Stebėtojų tarybai pristatė planuojamą 2016 m. paslaugų mastą ir teigė, kad masto skaičiavimo esmė – įvertinti paslaugų vartojimą savivaldybės gyventojams ir mažinti vartojimo netolygumus tarp savivaldybių, siekiant artėti prie šalies vartojimo vidurkio.
Tarybai pateikta informacijos apie atskirų paslaugų vartojimą pagal savivaldybes nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., informuota, kiek naujų paslaugų teikėjų pageidauja su Panevėžio TLK sudaryti sutartis, kokias paslaugas jie norėtų teikti ir kiek papildomai reikėtų lėšų norint patenkinti visų prašymus. A. Čiplienė pabrėžė, jog bendra ASPĮ naujoms paslaugoms teikti prašoma suma viršija 4 mln. Eur, o suskaičiavus pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą paslaugų masto skaičiavimo tvarką, būtų galima skirti mažiau nei 300 tūkst. Eur (tai sudarytų 6,5 proc. nuo gydymo įstaigų prašomos sumos).
Susirinkusieji stebėtojų tarybos nariai diskutavo kokiu būdu efektyviausiai būtų galima sumažinti paslaugų vartojimo netolygumus. Ypatingai daug diskusijų sukėlė LR sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Jolantos Iždonienės pateikta informacija apie svarstymus pačioms savivaldybėms leisti priimti motyvuotą sprendimą dėl pirminio ir antrinio lygio ASPĮ sujungimo rajonuose. J. Iždonienė akcentavo, kad teisinė bazė šiems sprendimams priimti yra, liktų tik savivaldai apsispręsti, kiek gydymo įstaigų savo pavaldume efektyviau turėti. Šiuo klausimu stebėtojų tarybos narių nuomonės išsiskyrė.
Kontrolės skyriaus pateiktoje gydymo įstaigų veiklos priežiūros ataskaitoje pateikta informacija apie ASPĮ ir vaistinių atrankos tikrinimui kriterijus, kontrolės procedūrų etapus, atliktas kontrolės procedūras, atvejus, kai nustatyta žala PSDF biudžetui.
Posėdyje taip pat kalbėta apie ligonių kasos ir vaistinių sutarčių sudarymą ir jų vykdymą, pažymėta, kad 2015 m. TLK yra sudariusi 32 sutartis su vaistinėmis bei 4 su optikomis. Analizuojant pagal įstaigų grupes, didžiausios sumos išrašant kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP), tenka poliklinikose ir pirminės sveikatos priežiūros centruose dirbantiems gydytojams. Akcentuota, kad vidutinė visų gydymo įstaigų, išrašiusių kompensuojamuosius vaistus ir MPP, recepto kaina nuolat auga ir 2015 m. III ketv. ji sudarė 16,57 Eur, kas sudaro 1,82 Eur daugiau, nei tų pačių metų I ketv. Didžiausios pinigų sumos, skirtos kompensuojamiesiems vaistams, pasiskirsto didžiuosiuose vaistinių tinkluose, mažiausios – optikose.
Panevėžio TLK inf.