Pirmajam šių metų Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) stebėtojų tarybos posėdžiui, kaip kasmet, pateikta informacija apie sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (ASPĮ) sudarymą einamaisiais metais, TLK 2015 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto vykdymo ir finansinės ataskaitos, praėjusių metų ASPĮ finansinės veiklos ataskaitų analizė, taip pat Stebėtojų taryba supažindinta su Ketvirtajame sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etape numatytais gydymo įstaigų Panevėžio ir Utenos apskrityse struktūriniais pertvarkymais.
Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė Stebėtojų tarybos narius informavo, kad Panevėžio TLK 2016 m. biudžetas, skirtas sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, yra beveik 165 mln. eurų, t. y. 3,1 proc. didesnis už pradinį 2015 m. biudžetą. 2016 m. Panevėžio TLK pasirašė 280 sutarčių su ASPĮ, 30 – su vaistinėmis, 4 – su optikomis. Pavaduotoja išdėstė, kokias sveikatos priežiūros paslaugas numatyta teikti pagal sutartis, kaip sutarčių skaičius ir sutartinės sumos pasiskirstė tarp viešųjų ir privačių ASPĮ ir kt.
Plačiau kalbėta apie hospitalizacijos rodiklius, kuriuos Panevėžio ir Utenos apskričių ligoninėse būtina mažinti, siekiant nebūtinus ilgalaikius pacientų guldymus į stacionarą pakeisti dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo ar ambulatorinėmis paslaugomis. Pasidžiaugta, kad, pavyzdžiui, Ignalinos, Molėtų, Pasvalio, Panevėžio, Rokiškio rajonuose ši problema sprendžiama, tačiau Biržų, Zarasų rajonuose ir Visagine pacientų gulėjimo ligoninėje rodikliai išliko gerokai didesni nei visos šalies vidurkis. Atkreiptas dėmesys, kad 24 proc. Panevėžio TLK veiklos zonos gyventojų pernai gydėsi kitų teritorinių ligonių kasų veiklos zonose – Vilniuje, Kaune ir kt.
Stebėtojų tarybos nariai, išklausę informaciją, aiškinosi, kodėl prasčiau vykdomos kai kurios prevencijos programos, diskutavo, kas galėtų padidinti apmokėjimo už suteiktas paslaugas įkainį Respublikinėje Panevėžio ir Utenos ligoninėse, aptarė slaugos paslaugų poreikį, išsakė savo požiūrį į, jų manymu, taisytinus dalykus sveikatos priežiūroje.
Ignalinos rajono savivaldybės atstovas Manfredas Žymantas siūlė apmokestinti pakartotines specialistų konsultacijas pacientams, kad šie, gavę vieno specialisto konsultaciją, iš karto nelėktų konsultacijos pas kitą, kol pirmasis neatlieka visų būtinų tyrimų.
Panevėžio TLK Sutarčių skyriaus vyriausiajai specialistei Kamilei Kakariekienei pateikus tarybai 2015 m. ASPĮ finansinės veiklos ataskaitų analizę ir informavus, kad 20 viešųjų ASPĮ galimai nesugeba efektyviai panaudoti įmonės turto, Stebėtojų tarybos nariai ėmėsi diskutuoti dėl galimo turimų lėšų ligoninėse panaudojimo, kuris nepablogintų finansinių įstaigos rezultatų.
Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas Stebėtojų tarybai pristatė asmens sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo planus, kuriuos artimiausiu laiku turėtų tvirtinti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Direktorius pabrėžė, kad didžiausia numatyta struktūrinė pertvarka susijusi su Respublikine Panevėžio ir Kupiškio ligoninėmis, kurias ketinama sujungti, paliekant du steigėjus – SAM ir Kupiškio rajono savivaldybę. Kitus planuojamus struktūrinius pokyčius galima prilyginti kosmetiniams pataisymams. Gerai, pasak J. Narbuto, yra tai, kad rengiant plano projektą, su ligoninių vadovais pavyko sutarti dėl aktyvaus gydymo lovų skaičiaus mažinimo, jų sąskaita didinant slaugos ir palaikomojo gydymo bei geriatrijos lovų skaičių. Šis pasikeitimas, žinant, kad visuomenė sensta, racionalus žingsnis.
Kai kurių politikų priekaištus, kad pertvarkomis žlugdomos mažosios ligoninės, Panevėžio TLK direktorius atrėmė primindamas realybę: nuo 2013 m. Panevėžio ir Utenos apskrityse sumažėjo 30 tūkst. gyventojų, tačiau nebuvo uždaryta nė viena ASPĮ, visų jų finansavimas tik didėjo. Kol, anot J. Narbuto, nebus pertvarkyta ASPĮ struktūra, reikalai į gerąją pusę nepajudės.
Panevėžio TLK inf.
Reklama: ataskaitų valdymo sprendimai
