Nuo seno Lietuvoje, kuomet baigiasi miškasodis, švenčiama Miškininko diena – ši data iki šiol pažymima trečiąjį rugsėjo šeštadienį.
Šalies miškininkų bendruomenę sudaro keli tūkstančiai profesionalų – jie dirba ne tik valstybinėse miškų urėdijose, bet ir privačiuose miškuose. Jų bendro darbo rezultatas – jau daugiau kaip pusę amžiaus didėjantis šalies miškingumas.

Dabar miškai užima trečdalį Lietuvos – 33,4 proc. viso ploto. Didesnę jų dalį – apie 60 proc. – sudaro valstybiniai miškai. Iš miškų urėdijų į valstybės biudžetą patenka apie 42 proc. jų gaunamų pajamų. Kasmet urėdijos šalies iždą papildo maždaug 66 milijonais eurų.
Ekonominis miškų ūkio gyvybingumas, konkurencingumas ir efektyvesnis valdymas – miškininkų bendruomenės diskusijų objektas. Dinamiškas laikmetis miškų sektoriui ne tik kelia naujų iššūkių, bet ir teikia naujų galimybių. Pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Nerijaus Kupstaičio, reikės priimti inovatyvius sprendimus ir diegti naujas technologijas visose miškų ūkio srityse – nesvarbu, ar tai genetinių išteklių išsaugojimas, ar sodmenų išauginimas, ar miškų inventorizacija, ar medienos ir biokuro ruoša, ar plantacinė miškininkystė ir kt.

Laikraščio „Utenos diena” ir Aplinkos ministerijos inf.