Iki Velykų likus mažiau nei savaitei, prasideda didysis švenčių stalo apsipirkimas. Nors daugiausia pirkėjų tikimąsi sulaukti paskutinėmis dienomis prieš šventinį sekmadienį, kiaušinių ir kitų Velykų stalo produktų pardavimai pastebimai didėja jau nuo savaitės pradžios.

Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, pagrindinio Velykų simbolio – kiaušinių pardavimai paskutinėmis dienomis išauga maždaug 2,5 karto.

„Praėjusių metų duomenis, savaitę iki Velykų, kiaušinių pardavimai išaugo net 131 proc. Lyginant balto ir rudo lukšto kiaušinių pardavimus, pastaruoju metu jie yra panašūs. Tačiau per paskutinius kelerius metus stebime rudo lukšto kiaušinių pardavimų augimą velykiniu laikotarpiu. Pirkėjai juos renkasi dėl tvirtesnio lukšto, kurio stiprumas tradiciškai tikrinamas Velykų rytą“, – sakė B. Čaikauskaitė.

Be to pastebima, kad gyventojai taip pat linkę eksperimentuoti ir Velykų stalui renkasi ne tik balto ir rudo lukšto, bet ir ekologiškus bei putpelių kiaušinius.

Ženklus pardavimų augimas priešvelykinėmis dienomis stebimas daugelyje produktų kategorijų. Prekybos tinklo „Iki” duomenimis, labiausiai – net 170 proc. – praėjusiais metais prieš Velykas augo prieskoninių daržovių pardavimai. Nedaug nuo jų atsiliko ir įvairių rūšių majonezo pardavimai. Šio lietuvių mėgstamo produkto buvo nuperkama 154 proc. daugiau nei įprastomis dienomis.

Ieško šviežių produktų už prieinamą kainą
Pasak B. Čaikauskaitės, norėdami apsirūpinti šviežiais produktais, gyventojai į parduotuves daugiausiai skuba paskutinį penktadienį ir šeštadienį prieš Velykas. Šiomis dienomis jie perka kiaušinius, šviežią mėsą, žuvį ir žalumynus. Skirtingai nuo kitų šviežių produktų, žuvies pardavimai išauga jau ketvirtadienį, nes dalis gyventojų laikosi tradicijų ir Didįjį penktadienį prieš Velykas susilaiko nuo mėsos valgymo.

„Maždaug savaitę prieš Velykas lietuviai jau pradeda ruoštis šventei ir pildo savo pirkinių krepšelius ilgiau galiojančiais produktais – konservuotais žirneliais, majonezu, miltais, aliejumi, sviestu. Be to, iš anksto planuodami pirkinius gyventojai paskutinę savaitę prieš šventes itin aktyviai dairosi specialių pasiūlymų ir nuolaidų, siekia pasinaudoti įvairiomis akcijomis“, – teigė B. Čaikauskaitė.

Ant Velykų stalo deda brangesnę mėsą
Maždaug dvigubai daugiau nei įprastai pernai artėjant Velykoms buvo nuperkama kepiniams naudojamų mielių. Ženkliai augo ir lietuviškų daržovių – svogūnų, burokėlių, morkų – pardavimai. Fiksuoti ir 60 proc. siekęs pievagrybių pardavimų augimas, o apie 16 proc. daugiau buvo nuperkama vytintų, karštai ir šaltai rūkytų mėsos gaminių.

„Daugelio lietuvių Velykos neapsieina be mėsos patiekalų, o prieš šią pavasario šventę labiausiai išauga ėrienos, veršienos ir kiaulienos pardavimai. Paprastai, jei per Velykas nusimato gražūs ir šilti orai, pastebimai daugiau parduodama ir marinuotos mėsos, šašlykų“, – sako B. Čaikauskaitė.

Vaikams nevengia dovanoti saldumynų
Didžioji pavasario šventė ne vienam gyventojui tampa proga pasimėgauti ir saldumynais. B. Čaikauskaitė pažymi, kad prieš Velykas nuperkama gerokai daugiau tortų ir pyragaičių. Be to, jau tapo įprasta, kad per Velykas, kaip ir per Kalėdas, vaikams dovanojamos dovanos. Dažniausiai jomis tampa įvairūs saldainiai ir ypač šokoladiniai kiaušiniai bei zuikiai.

Kiaušinių marginimui, B. Čaikauskaitės teigimu, lietuviai taip pat ruošiasi iš anksto. Įvairias velykines dekoracijas, dažus ir lipdukus kiaušiniams gyventojai aktyviai ima pirkti iki Velykų likus 5–7 dienomis. Šioms prekėms skiriama ir vis daugiau šventinio biudžeto.

Berta ČAIKAUSKAITĖ, „Iki“ Viešųjų ryšių vadovė