Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), minėdamas Pasaulinę vandens dieną, kviečia atkreipti dėmesį į geriamąjį vandenį, kad jis būtų saugus ir netaptų infekcinių ligų priežastimi.

Jungtinės Tautos siekia spręsti krizę, susijusią su žmonių aprūpinimu švariu geriamuoju vandeniu ir skelbia 2019 m. temą „Nepalikime nei vieno be geriamojo vandens”.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiandien 2,1 mlrd. žmonių visame pasaulyje vis dar neturi saugaus vandens namuose. Viena iš keturių pradinių mokyklų neturi geriamojo vandens. Maždaug 159 mln. žmonių geriamąjį vandenį naudoja iš tvenkinių, upelių, ežerų. Beveik du trečdaliai pasaulio gyventojų patiria vandens trūkumą mažiausiai kartą per mėnesį. Kiekvieną dieną pasaulyje daugiau nei 700 vaikų iki penkerių metų miršta nuo viduriavimo, susijusio su nesaugiu vandeniu ir prasta higiena. Apie 68,5 mln. pabėgėlių neturi prieigos prie saugaus vandens. Kasdien daugiau nei 800 moterų miršta nuo nėštumo ir gimdymo komplikacijų, susijusių su vandens stygiumi.
Jungtinės Tautos pripažino, kad  žmogaus teisė į vandenį suteikta visiems, nieko nediskriminuojant, pakankamą, saugų, priimtiną, fiziškai prieinamą asmeniniam ir buitiniam naudojimui.
Nors vanduo visada buvo laikomas gyvybės šaltiniu, jis gali tapti ir susirgimų priežastimi, nes gali būti užterštas užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, cheminėmis medžiagomis. Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka aktuali visame pasaulyje. Užterštas vanduo, blogos sanitarinės sąlygos yra pagrindinė choleros, vidurių šiltinės, hepatito A protrūkių priežastis Azijos bei Afrikos šalyse. Su vandeniu gali plisti ligas sukeliančios bakterijos, virusai, parazitai.
Lietuva – viena iš nedaugelio Europos ir pasaulio šalių, kurių gyventojai geria tik požeminį vandenį.
Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra gera, tačiau ne visi šalies gyventojai vartoja centralizuotai tiekiamą vandenį. Daug kaimuose ar priemiesčiuose gyvenančių žmonių vis dar vartoja šachtinių šulinių gruntinį vandenį, kuris gali būti užterštas ne tik pavojingomis cheminėmis medžiagomis bet ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjais. Vietinės taršos šaltinių yra daug ir įvairių – tai lauko išvietės, netinkamai įrengtos mėšlidės ir kompostinės, netinkamai įrengtos ir eksploatuojamos vietinės kanalizacijos sistemos, tarša naftos produktais ir kt.
ULAC medikai ragina saugoti nuo teršalų aplinką, dirvožemį, atvirus vandens telkinius ir tuo pačiu požeminį vandenį.  Keliaujantiems į kai kurias Azijos, Afrikos šalis ULAC specialistai pataria gerti tik saugų geriamąjį vandenį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro inf.