Atsisakyti cigarečių nėra lengva, nes rūkymas yra tiek fizinė, tiek psichinė priklausomybė. Gali būti, kad panaikinus fizinius abstinencijos simptomus išlieka psichiniai, skatinantys grįžti prie rūkymo. Staiga atsisakius cigarečių, gali atsirasti nerimas, kamuoti mintys apie rūkymą, todėl svarbu gydyti abu priklausomybės komponentus. Tai daryti galima savo jėgomis arba padedant medikams.
Priklausomybė – tik viena medalio pusė
Pagrindinė medžiaga, sukelianti priklausomybę rūkymui – tai nikotinas, kuris yra natūrali tabako augalo sudedamoji dalis. Nors nikotinas sukelia priklausomybę, priešingai populiariam įsitikinimui, nikotinas nėra sietinas su onkologinėmis ligomis. Tą patvirtina ir Nacionalinis Vėžio Institutas.
Vis dėlto didžiausi pavojai slypi ne nikotine, o kenksmingose medžiagose, kurios susiformuoja dūmuose tabakui degant. Tabakui degant aukštoje temperatūroje, susidaro tūkstančiai kenksmingų ir net nuodingų medžiagų. Kaskart prisidegus cigaretę, šios kenksmingos medžiagos kartu su dūmais lėtai prasiskverbia į žmogaus ląsteles ir kenkia kone kiekvienam organui. Cigaretėse gausu dervų, kurių vos 30 proc. pasišalina išpučiant dūmus. Likusios nusėda ant dantų, gerklėje bei plaučiuose. Nustatyta, kad dervos gali sukelti plaučių emfizemą bei vėžį.
Neverta pamiršti ir cigaretėse esančio anglies monoksido, kuris patekęs į kvėpavimo sistemą prasiskverbia į kraują ir trukdo patekti deguoniui. Kilus deguonies badui, sutrinka centrinės nervų sistemos veikla. Tai gali pasireikšti galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, vėmimu, vangumu, raumenų silpnumu, sąmonės pritemimu arba jos netekimu. Iš viso cigaretėse yra tūkstančiai žmogaus organizmui pavojingų medžiagų.
Kodėl verta mesti rūkyti?
Mesti rūkyti, visų pirmą, svarbu dėl organizmui daromos žalos. Metimas rūkyti gali atitolinti įvairias lėtines plaučių, širdies ligas, net vėžį. Mažėja rizika susirgti kraujotakos ligomis: miokardo infarktu, arterine hipertenzija, mažėja žala galvos smegenims – nerūkant jose pagerėja kraujotaka.
Išlaidos taip pat gali tapti puikia paskata atsisakyti cigarečių. Rūkymas – brangus malonumas, ypač reguliariai kylant tabako gaminių kainoms. Sprendžiant dėl ko reikėtų mesti rūkyti, verta paskaičiuoti, kiek ši priklausomybė kainuoja per dieną, savaitę ar metus.
Rūkantys žmonės iš kitų išsiskiria nuolat juos gaubiančiu tabako kvapu. Dūmai įsigeria į drabužius bei plaukus. Nuolat rūkant suprastėja ir uoslė, tad nebejaučiamas nemalonus kvapas iš savo paties burnos. Ekspertų teigimu, rūkaliai miega prasčiau, jų oda sensta greičiau, o plaukai ilgainiui linkę pradėti skilinėti. Neberūkyti gali paskatinti ir kiekvienam rūkančiajam iki skausmo pažįstamas dažnas kosulys, kuris metus rūkyti pranyksta.
Žmogaus organizmas – nuostabus, mat atsisakius cigarečių net po daugybės metų rūkymo kūnas sugeba atsistatyti. Praėjus 20 minučių nuo cigaretės užgesinimo, susinormalizuoja širdies ritmas bei ima žemėti kraujo spaudimas. Po 12 valandų iš organizmo pasišalina anglies monoksidas. Po paros ima mažėti širdies ligų rizika. Po mėnesio pradeda atsistatyti rūkymo pažeisti plaučiai, silpnėja kosulys bei dusulys. Prabėgus keliems mėnesiams nuo metimo rūkyti pastebimas ženklus vidaus organų atsistatymas, o po metų – pavojingų ligų rizika sumažėja perpus.
Kaip mesti rūkyti?
Prieš metant rūkyti gydytojai pataria susitarti su savimi ir tvirtai apsispręsti dėl šio žingsnio bei apvarstyti priimtiniausius būdus, kaip būtų galima tai padaryti. Vieniems tinka palaipsniui mažinti surūkomų cigarečių skaičių. Kitiems – mesti iš karto. Ypatingai svarbu užsiimti gretutine veikla ir išnaudoti atsiradusį laisvą laiką, kad nekiltų pagunda griebtis cigaretės.
Specialistų teigimu, metant rūkyti visiems be išimties svarbi fizinė veikla, kuri ne tik nukreipia dėmesį, bet ir pagerina organizmo darbą. Reikėtų užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla, kuri intensyvina kraujotaką, pavyzdžiui, važiuoti dviračiu, bėgioti. Tokio krūvio metu smegenyse gaminamas dopaminas ir dėl to žmogus gali pasijausti geriau, pagerėja nuotaika, net šiek tiek stimuliuojami malonumo taškai.
Taip pat svarbu žinoti, kad Lietuvoje norintiems mesti rūkyti gali padėti ir medikai, kurie ne tik padeda atsikratyti abstinencijos simptomų, bet ir gali skirti medikamentinį gydymą. Rekomenduojama metant rūkyti kreiptis į Priklausomybės ligų centrą. Centre gali pasiūlyti medikamentų, padedančių įveikti rūkymo nutraukimo simptomus, taip pat – suteikti pakaitinių priemonių metus rūkyti, pavyzdžiui, nikotino pleistrų. Po konsultacijos galima skirti ir medikamentinį gydymą – mesti rūkyti padeda ir vaistai.