Šiemet šalies daugiabučiuose kilo 748 gaisrai (pernai per tą patį laikotarpį – 789). Juose žuvo 28 žmonės, dar 65 buvo traumuoti. Laimei, 109 gyventojus pavyko išgelbėti.
Lapkričio 26 d., iškart po vidurnakčio, ugniagesiai skubėjo į Vilnių, Naugarduko gatvę, kur atvira liepsna degė trijų kambarių butas. Iš buto buvo išneštas ir į ligoninę išvežtas 1954 metais gimęs vyras. Bute rastas smarkiai apdegęs 1950 metais gimusios moters kūnas. Gaisro metu kambaryje sudegė lova, apdegė baldai ir namų apyvokos daiktai. Manoma, kad gaisras kilo dėl neatsargaus rūkymo.

Dažniausios gaisrų butuose priežastys – rūkymas lovoje, neatsargus elgesys su ugnimi, be priežiūros ant viryklės paliktas gaminamas maistas, elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo pažeidimai bei elektros instaliacijos gedimai. Neretai gaisras kyla ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose: balkonuose, lodžijose, koridoriuose ar rūsiuose. Ugnis neretai įsiplieskia dėl to, kad daugiabučių namų gyventojai jose palieka nereikalingus daiktus, baldus, atliekas ar degias medžiagas.
Pasak Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojos Editos Zdanevičienės, gaisrai daugiabučiuose kyla dėl atidumo ir atsakomybės stokos. Pareigūnė ragina pasirūpinti savo butų saugumu – įsirengti dūmų jutiklius, nepalikti be priežiūros gaminamo maisto, išeinant iš namų patikrinti, ar visi elektros prietaisai bei dujinės viryklės išjungtos, ar užgesintos žvakės. Jai pritaria ir vienos didžiausių draudimo bendrovių atstovė Vida Minkevičienė bei pabrėžia, kad apdraudus savo butą ir jame esantį turtą, kilus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei, draudimas padengs dalį nuostolių. Pasak jos, apsidraudus asmens civilinės atsakomybės draudimu, nuostoliai bus atlyginti ir kaimynams, kurių butai neretai būna užpilami vandeniu ar aprūksta.
E. Zdanevičienė pastebi, kad pastaruoju metu daugiabučių namų gyventojai, saugodamiesi įsilaužimų ar benamių svečių, įrengia papildomas, raktais rakinamas laiptinių ar koridorių duris. Tačiau neretai neįvertina, kad tokios apsisaugojimo priemonės gali tapti nemenka kliūtimi evakuojantis iš degančio buto ar laiptinės, taip pat apsunkina ugniagesių gelbėtojų patekimą į vidų.
Siekiant išvengti gaisrų, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama užgriozdinti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrenginiais bendrojo naudojimo patalpas, liukus, angas ir įėjimus, taip pat balkonus. ,,Kilus gaisrui ir esant smarkiai uždūmintai laiptinei yra sunku evakuotis pro pagrindines duris, tad labai svarbu palaikyti tvarką balkone, kuris tuo metu gali būti būtent ta vieta, kur bus laukiama pagalbos”, – sako E. Zdanevičienė ir priduria, kad balkonuose geriau nelaikyti makulatūros ir kitų lengvai užsidegančių daiktų, nes į juos gali būti įmesta nuorūka ar petarda.
Ugniagesiai gelbėtojai ragina gyventojus pasirūpinti savo ir aplinkinių gyventojų saugumu – naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais, šildymo prietaisais, elektros instaliacija, atsargiai elgtis su ugnimi, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros gaminamo maisto ant viryklių ar krosnelių. O kilus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei nedelsdami kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.

PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus inf.