Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) šią savaitę surengė savo veiklos zonos – Panevėžio ir Utenos apskričių – ligoninių vadovų pasitarimą, kuriame pristatė šių ir kitų gydymo įstaigų nuo praėjusių metų liepos 1 dienos iki 2015 metų birželio 30 dienos teiktų paslaugų ypatumus, taip pat kalbėjo apie paslaugų kodavimą.

Panevėžio TLK pateikė išsamią analizę ir ligoninių vadovams parodė, kiek stacionarinių paslaugų lėšų teko vienam kiekvienos savivaldybės gyventojui, kiek jų skirta vienai suteiktai paslaugai, kaip skyrėsi 12-os įstaigų stacionarinių paslaugų vidutinės kainos pagal terapijos, chirurgijos, psichiatrijos, tuberkuliozės ir kitus profilius, koks buvo stacionarinių paslaugų pasiskirstymas pagal profilius savivaldybės gyventojams ir kt.
„Šio pasitarimo tikslas – parodyti ligoninių vadovams, kokie skirtingi yra kai kurie rodikliai tas pačias paslaugas teikiančiose stacionarinėse įstaigose. Žinant bendrą situaciją vadovams turėtų būti aiškiau, į ką atkreipti dėmesį, kaip patobulinti paslaugų teikimą.
Panevėžio TLK veiklos zonos ligoninėms vis dar nesiseka tiek padidinti ambulatorinės chirurgijos, dienos stacionaro paslaugų, kad sumažėtų gydymo stacionare atvejų ir pagal šį rodiklį mūsų zonos įstaigos bent kiek labiau priartėtų prie šalies vidurkio. Kitų regionų ligoninėms šiuo atveju sekasi geriau”, – pastebėjo Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas.
Matant analizę, anot TLK direktoriaus, akivaizdžios ir kitos problemos: ta pati paslauga skirtingose ligoninėse teikiama ir kainuoja labai nevienodai. Džiugu, kad, pavyzdžiui, Biržuose moterims, turinčioms ginekologinių problemų, suteikiama išskirtinai daug dienos chirurgijos paslaugų, bet ar 532 per metus pacientų gydymo dėl ausų, nosies ir gerklės ligų atvejai Biržų ligoninėje yra norma, kai maždaug tiek šių paslaugų suteikiama tik didžiųjų miestų klinikose. Pastebima, kad Visagino gyventojams atliekama labai daug brangiųjų tyrimų ir procedūrų, jos skiriamos kas dešimtam prisirašiusiam visaginiečiui ir dažniau, tad kyla klausimas, ar tikrai šio miesto gyventojai rimčiausiai serga.
Panevėžio TLK duomenimis, apskritai sveikatos priežiūros paslaugas nuo 2014 metų vidurio iki to paties 2015 metų laikotarpio gavo 340 tūkst. Panevėžio ir Utenos apskričių gyventojų, tai sudaro 92,3 proc. nuo visų pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose prisirašiusiųjų. Stacionarines paslaugas gavo 17,3 proc. prisirašiusių gyventojų. Daugiausia ligoninėse gydyta zarasiškių – jų ten per metus atsidūrė beveik 20 proc., mažiausia – Panevėžio rajono gyventojų – 16 proc.
Mažiausia TLK veiklos teritorijoje suteikta slaugos paslaugų sergantiesiems cukriniu diabetu, apskritai bet kokias slaugos paslaugas gavo tik apie 1,2 proc. prisirašiusių gyventojų. Teikiamų paslaugų struktūra atskirose gydymo įstaigose ir savivaldybėse skirtinga. Pavyzdžiui, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų anykštėnams ar Panevėžio rajono gyventojams suteikta maždaug dvigubai daugiau nei biržiškiams ar rokiškėnams, o Panevėžio miesto gyventojai gavo beveik tiek pat šių paslaugų, kiek rajono, nors gyventojų skaičius mieste yra 2,5 karto didesnis. Daugiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tenkančių vienam savivaldybės gyventojui, išleista taip pat anykštėnų ir panevėžiečių slaugai ir palaikomajam gydymui.
Panevėžio ir Utenos regionų ligoninėse dažniausiai buvo gydytos kraujo apytakos, nervų, virškinimo, kaulų ir raumenų sistemos bei jungiamojo audinio ligos ir sutrikimai. Stacionarinėms paslaugoms apmokėti išleista beveik 70 proc. viso sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skirto Panevėžio TLK biudžeto.

Panevėžio TLK inf.