Jau treji metai, kai Lietuvoje nuolat nustatomi afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai. Šia kiaulėms ir šernams mirtinai pavojinga liga jau užkrėsta 19-os savivaldybių teritorija. „Norint sėkmingai suvaldyti šią klastingą ligą, būtina kuo daugiau apie ją žinoti, o vykdant ligos prevenciją suvienyti visų valstybės institucijų ir visuomenės pastangas”, – sakė žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.
Žmonėms – nepavojinga, kiaulėms – mirtina
Afrikinis kiaulių maras yra ypač pavojinga užkrečiamoji virusinė gyvūnų liga, kuria žmonės neserga, tačiau afrikinio kiaulių maro virusu užkrėstos kiaulės ar šernai nugaišta per keletą dienų. Ligos sukėlėjas iš sergančio sveikam gyvūnui perduodamas tiesiogiai kontaktuojant gyvūnams arba per inventorių, rūbus, transporto priemones, pašarus, kraiką, virtuvės atliekas.
Dėl ypatingų afrikinio kiaulių maro viruso savybių nėra sukurta šios ligos vakcina. Mokslininkai intensyviai dirba, analizuodami afrikinio kiaulių maro sukėlėją, Lietuva taip pat skiria daug lėšų laboratoriniams tyrimams dėl AKM viruso tyrimo, o gautus bandymų rezultatus perduoda Europos Sąjungos referentinei AKM laboratorijai Ispanijoje, kad jie būtų bendrai sisteminami ir analizuojami, daromos išvados ir kuriami nauji, mokslo žiniomis pagrįsti būdai suvaldyti šią ligą.
AKM zonos apsunkina verslo sąlygas
Afrikinio kiaulių maro atsiradimas turi tiesioginį ekonominį poveikį kiaulininkystei dėl sergančių kiaulių gaišimo, priverstinio kiaulių skerdimo, draudimo laikyti kiaules nustatytoje AKM buferinėje zonoje, prekybos gyvomis kiaulėmis ir kiauliena apribojimo bei kitų draudimų.
Atsižvelgiant į AKM protrūkius naminių kiaulių populiacijoje, ES nustatė AKM zonas, kurios sudarė kliūtis prekiauti kiaulėmis ir kiauliena. Šių zonų įvedimas taip pat neigiamai veikia ūkinių gyvūnų, mėsos ir mėsos gaminių eksportą. Šiais metais ES sprendimu didesnių apribojimų III AKM zona buvo pakeista į II AKM zoną. „Minėtasis sprendimas verslo sąlygas šiek tiek pagerino, tačiau bet koks naujas AKM židinys naminių kiaulių laikymo vietoje lemtų tai, kad ES vėl nustatytų griežčiausius apribojimus kiaulininkystės verslui ir prekybai kiaulėmis bei kiauliena”, – konstatavo viceministras.
Siekia sustabdyti viruso plitimą
„Dėl nustatyto afrikinio kiaulių maro Lietuvoje yra paskelbta ekstremali situacija, todėl ir būtinos vykdyti priemonės, asmenų pareigos bei atsakomybė yra griežtos”, – pabrėžė S. Cironka. Siekiant sustabdyti AKM viruso plitimą, valstybės institucijos – Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat savivaldos institucijos, kiaulių auginimo asociacijos, medžiotojai, medžioklės plotų naudotojai, mokslo įstaigos stengiasi koordinuoti savo bendrus veiksmus ir užtikrinti, kad būtų kiek įmanoma sumažinta viruso perdavimo iš laukinės faunos į naminių kiaulių laikymo vietas galimybė.
Šiuo metu parengtas 2016-2020 m. afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių vykdymo kiaulių laikymo vietose ir šernų populiacijoje planas, kuris bus pristatytas Vyriausybei. Norima patikrinti visus Lietuvos kiaulininkystės ūkius – juose turi būti laikomasi biosaugos reikalavimų.
Saugantis AKM yra kontroliuojama prekyba paršeliais ir kiaulėmis, skiriama valstybės parama kiaulių laikytojams, kurie VMVT nurodymu priverstinai paskerdė kiaules, taip pat kiaulių laikytojai gali pasinaudoti kita valstybės skiriama parama kitų ūkinių gyvūnų vietoje laikytų kiaulių įsigijimui.
Gali kreiptis dėl patirtų nuostolių kompensavimo
„Dėl nustatyto afrikinio kiaulių maro Lietuvoje yra paskelbta ekstremali situacija, todėl ir būtinos vykdyti priemonės, asmenų pareigos bei atsakomybė yra griežtos”, – pabrėžė S. Cironka.
Kiaulių laikytojams už afrikinio kiaulių maro židinyje likviduotas kiaules ir priverstinai paskerstas kiaules, kurių laikymo vietos yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytoje buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje, yra atlyginama. Kiaulių laikytojai, įvykdę šias skubias veterinarines priemones, turi kreiptis į savivaldybių komisijas dėl patirtų nuostolių kompensavimo.
Kiaulių laikytojai, valdžios institucijų nurodymu priverstinai paskerdę kiaules ir įsipareigoję nustatytą laiką jų nelaikyti, skatinami įsigyti kitus ūkinius gyvūnus ir gali gauti valstybės paramą jų įsigijimui. Atkreiptinas dėmesys, kad tie kiaulių laikytojai, kurių įsipareigojimo nelaikyti kiaulių laikas baigėsi, ir kurie vėl nori savo ūkyje auginti kiaules, turi kreiptis į teritorinę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Kiaulių laikytojai turi žinoti, kad visos ūkyje laikomos kiaulės būtinai turi būti registruotos. Jas privalu registruoti kiekvieną metų ketvirtį. Registravimą būtina atlikti pirmą ketvirčio mėnesį, deklaruojant kiaulių bandas, kiaulių skaičių, laikymo vietos adresą.
ES skiria lėšų
AKM yra ne tik mūsų, bet ir kaimyninių šalių: Lenkijos, Latvijos, Estijos problema, todėl vykdant ligos valdymo ir likvidavimo priemones yra derinami visų trijų Baltijos šalių ir Lenkijos veiksmai.
ES taip pat supranta afrikinio kiaulių maro plitimo pavojų ir tai, kad Lietuva yra buferinė zona, sauganti kitas ES šalis nuo afrikinio kiaulių maro. Jau nuo 2013 m. Europos Komisija skiria lėšų atlyginti kiaulių laikytojų nuostoliams dėl priverstinio kiaulių paskerdimo, laboratorinių tyrimų, informacinės sklaidos, dezinfekcijos priemonių vykdymo ir kitų priemonių.
Šiemet Europos Komisija Lietuvai VMVT diegiamoms priemonėms pažadėjo skirti 1,4 mln. Eur. ,,Mūsų šalis taip pat yra kreipusis ir dėl komercinių kiaulininkystės ūkių patirtos žalos, prašydama bendrafinansavimo kiaulienos kainų skirtumui, tikimės palankaus sprendimo ir šiuo klausimu”, – sakė viceministras S. Cironka.
VMVT inf.