Pastarosiomis dienomis tenka girdėti, kad didžiųjų miestų oras smarkiai užterštas kietosiomis dalelėmis. Kas tos kietosios dalelės ir kaip jos gali pakenkti žmogaus sveikatai?

Kietosiomis dalelėmis vadinami ore esančių kietų ir/arba skystų dalelių mišiniai. Kietosios dalelės skiriasi savo dydžiu, chemine sudėtimi ir kilme. Žinoma, kad kietosios dalelės labai efektyviai absorbuoja toksines medžiagas ir mikroorganizmus. Tai reiškia, kad dalelės gali pernešti ir labai pavojingas žmogaus sveikatai medžiagas, pavyzdžiui, rūgštis, sulfatus, nitratus, anglies dioksidą, organinius junginius, metalus ir kt.
Kietosios dalelės matuojamos mikronais ir skirstomos pagal dydį. Pavojingiausios žmogui yra KD10 – dalelės, kurių dydis nuo 2,5 iki 10 mikronų ir KD2,5 – mažesnės nei 2,5 mikrono. Šios dalelės yra itin mažos, todėl gali ilgą laiką išlikti pakibusios ore ir nesunkiai prasiskverbti į kvėpavimo sistemą.
KD10 dažniausiai nusėda bronchuose, bronchiolėse ir mechaniškai juos dirgina, sukeldamos kosulį. KD2,5 dalelės užteršia smulkiausias kvėpavimo takų dalis – alveoles, o iš jų gali patekti ir į plaučių audinį, sukeldamos stiprią uždegiminę reakciją. Šios smulkiausios dalelės gali netgi prasiskverbti į kraujotakos sistemą arba labai giliai į vidaus organus. Didesnės nei dešimt mikronų kietosios dalelės nėra tokios pavojingos. Net ir patekusios į viršutinius kvėpavimo takus jos gana lengvai pašalinamos.
Kietosios dalelės gali būti natūralios kilmės – tai žiedadulkės, sporos, grybeliai, dulkės, susidarančios dėl uolienų irimo, dirvožemio erozijos ir panašiai. Kita dalis kietųjų dalelių susidaro dėl žmogaus veiklos (transporto tarša, šilumos ir energijos gamyba, atliekų deginimas ir kt.) ir ypač kelia grėsmę miestų gyventojams. Daugiausiai pavojaus šioje grupėje kelia kuro deginimas, dažniausiai siejamas su transportu ir pramone. Pažymėtina, kad net 75 procentai KD10 susidaro iš dyzelinių variklių išmetamų dujų. Atšalus, kai prasideda šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse ir individualiuose namuose, į orą išmetamų teršalų, taigi, ir kietųjų dalelių aplinkos ore padaugėja.
Kai kietųjų dalelių kiekis ore viršija normą, galimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas. Ypač jautrūs neigiamam užteršto oro poveikiui yra vaikai, kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės.
Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad padidėjus K10 koncentracijai aplinkos ore paūmėja tokios lėtinės kvėpavimo takų ligos, kaip bronchų astma bei lėtinės obstrukcinės plaučių ligos. Šie efektai stipresni tarp vyresnio amžiaus žmonių. Be to, kietųjų dalelių absorbuotos toksinės medžiagos bei mikroorganizmai, patekę į gilesnius kvėpavimo takus, gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas. Taip pat nustatyta, kad ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis siejamas su vidutinio būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimu, daugiausiai dėl mirtingumo nuo kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų bei plaučių vėžio.
Norint nors kažkiek apsisaugoti nuo kietųjų dalelių, svarbu laikytis kelių taisyklių. Kietąsias daleles geriausiai neutralizuoja vėjas ir žaluma. Nėščios moterys bei vaikai turėtų vengti ilgai būti gatvėse ar pramoniniuose rajonuose, verčiau rinktis parkus ar miškus. Padidėjus oro užterštumui gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, geriau pasilikti namuose. Tokiais atvejais langus reikia palikti uždarytus, o orlaides uždengti drėgnu audiniu.
Tokiomis dienomis nepatartina sportuoti lauke – bėgioti, važinėti dviračiu. Geriau rinktis sporto sales. Jei tai neįmanoma, intensyvia fizinę veiklą reikėtų keisti ne tokia intensyvia: pavyzdžiui, ėjimas vietoj bėgimo. Dar vienas praktinis patarimas – važiuodami mieste automobilio langus sandariai uždarykite. Stovėjimas automobilių spūstyje atvertu langu yra ne kas kitas, kaip kvėpavimo takų „turtinimas“ kietosiomis dalelėmis.

Utenos visuomenės sveikatos centro inf.