Uteniškės Astos Malakauskaitės, laukinių paukščių globėjos, bute Vyžuonų gatvėje rytas prasideda vos tik pradėjus aušti: iš narvelių snapus kyščioja ir valgyti prašosi visas būrys paukščių, krebždėti pradeda graužikai, trys katinai murkliai pradeda meiliai glaustytis. Nereikia ir žadintuvo – Astos augintiniai savo garsais ir meilikavimais šeimininkę žadina iš miego ir duoda žinoti, kad jie – pagrindiniai šių namų gyventojai. Tokia skirtingų rūšių laukinių gyvūnų ir naminių gyvulėlių draugija A. Malakauskaitės namuose gyvena daugelį metų, o pati šeimininkė sako negalinti įsivaizduoti savo gyvenimo be jų.

Astai galima pavydėti neišsenkančios kantrybės rūpinantis gausia namiškių draugija. Kai pasibeldžiau į jos namus, moteris maitino kuosos jaunikliukus – jie šiek tiek sustiprės ir galės džiaugtis laisve. Rėksniai kuosiukai kėlė galvas aukštyn, išsižioję laukė, kol kiekvienas atskirai galės pasisotinti jiems duodamu skanėstu. Šie paukšteliai, dar visai mažyčiai, atkeliavo iš skirtingų vietų: vienas atvežtas iš Aukštakalnio – jis buvo iškritęs iš plyšio, esančio viename daugiabučių namų. Kitus du kuosiukas rado namo stogdengiai – rėksniai prieglobstį taip pat rado geraširdės Astos namuose.
Suopis į Astos namus atkeliavo balandžio mėnesį – gamtosaugininkai atvežė sužeistą paukštį, kuriam negailestingi „medžiotojai” stipriai sužalojo krūtinę ir sparną. Dalį sparnelio teko amputuoti, todėl šis paukštis niekada nebegalės skraidyti. „Paukštis net nesupranta, kad jam trūksta sparno: bando skirsti, bet, deja, nesėkmingai”, – apgailestavo Asta. Naktimis paukštis miega specialiai jam koridoriuje pastatytoje dėžėje, o dieną draugiją palaiko kaimynystėje įsikūrusiam vapsvaėdžiui. Tačiau paukščių mylėtoja sako pastebėjusi, kad paukščiai ne visuomet tarpusavyje gerai sutaria, tad plačiai išskleidęs sparnus vapsvaėdis dažnai nusileidžia kaimynui ir laikinai palieka savo sostą – tuomet tipena pasisvečiuoti į kitus kambarius.
Paukščių mylėtoja prisipažino, kad apie kiekvieną įnamį – naujoką – ji visuomet turi pasiskaityti lentynose sukrautose knygose apie paukščius. Juk kiekvienas sparnuotis individualus, savaip reikalaujantis priežiūros. Štai čiurliai ir kregždės į laisvę išleidžiami mieste, o kiti paukščiai, pasiruošę skrydžiui, vežami į Astos kaimo sodybą – iš ten padangėje išskleidžia savo sparnus.
Kasdien vis labiau stiprėjančio strazdo, anot pašnekovės, jos namuose ir galėjo nebūti: jaunikliuką, kuris buvo ką tik palikęs savo lizdą ir pasirengęs skraidyti, žmonės rado ir atnešė į uteniškės paukščių globėjos namus. Užtat gavo barti. „Juk negalima paukščių liesti, jie, vos tik paliekantys lizdą, yra nebaikštūs, netvirti, juos galima lengvai paimti. Tokiu atveju radus reikia palikti ramybėje”, – mokė A. Malakauskaitė, kuri iki šiol stebisi žmonių nesupratingumu. Nors nuolat kalama į galvas, kad nereikia imti gamtoje rastų jauniklių, gyventojai ir toliau neabejingi laukinei gamtai. Žvėrelius, paukštelius tempia namo, o paskui pamatę, kad negalės tinkamai pasirūpinti, atveža į gyvūnų globos namus.
Uteniškės namuose vietos randa ir kiškučiai, ir lapiukai, ir ežiai. Asta juokiasi, kad vieną kartą negudri panelė į jos namus atnešė gluodeną, mat iš pradžių norėjusi auginti pati. Tačiau apsigalvojo: nusprendė, kad neturės maisto, tinkamo šio šliaužiančio roplio maitinimui. „Mes jį paleidom į laisvę. Žinoma, gražus padaras. Bet argi jam vieta namuose? Atsiranda žmonių, kurie ryžtasi iš laukinės gamtos paimtą gyvūną auginti patys, tačiau nepagalvoja apie priežiūrą, maitinimą. Tai laikinas susižavėjimas. Didžiausią klaidą žmonės daro tuomet, kai pasiima globoti žvėrelį ar paukštį, palaiko jį, o pabodus vėl išleidžia į laisvę. Tai nėra žaisliukas”, – aiškino Asta, patarianti žmonėms, išėjusiems į gamtą pasigrožėti jaunikliais, tiesiog palikti juos ten, kur ir turėtų gyventi.
Viename prekybos centrų dirbanti uteniškė Asta šypsosi: ji, išeidama į darbą, niekuomet nepaliekanti katinų trijulės laisvėje, mat niekada negali žinoti, kuomet suveiks plėšrūno instinktas ir iškils pavojus jos globojamiems sparnuočiams. Tuomet gali būti ir skaudžių pasekmių…

Autorės nuotr.