Sodininkystė bei daržininkystė ir nepageidaujama augmenija – tarsi du neatskiriami dalykai. Norint apsaugoti žemę ir derliaus kokybę, reikia kuo skubiau ieškoti efektyviausios augalų apsaugos, nes kuo ilgiau delsiama, tuo plačiau nepageidaujama augmenija išplinta. Norint ją sunaikinti, vėliau prireikia ir daugiau lėšų, ir laiko, ir fizinių jėgų. 
Nepageidaujama augalija – kas tai?
Piktžolės, krūmai, jaunuolynai, greitai ataugantys medžiai, augalai, sparčiai plintantys už savo augimvietės ribų (invaziniai augalai), ar specifinės augalų rūšys – samanos, kerpės, grybai, vandens pakrančių augalai (meldai, nendrės) – visa tai yra nepageidaujama augalija, kurią reikia naikinti. Pasak sėklų ir kitų sodo bei daržo prekių parduotuvės „Žalia stotelė” vedėjos Jūratės Vareikienės, pagrindinė tokių augalų daroma žala yra konkurencija su kultūriniais augalais dėl vandens, saulės šviesos bei mineralinių medžiagų, o tai kelia grėsmę derliaus dydžiui bei kokybei. Be to, šie augalai greitai dauginasi, lengvai prisitaiko prie įvairių gamtinių sąlygų, todėl darko kraštovaizdį ir sparčiai didina nedirbamus žemės plotus.
Nepageidaujamos augalijos naikinimo metodai
J. Vareikienė išskyrė kelis apsaugos nuo nepageidaujamos augalijos būdus.
Agrotechninis metodas. Tai sodininkams įprasti darbai, kuriais kultūriniams augalams sukuriamos geresnės augimo sąlygos: dirvos įdirbimas (purenimas, ravėjimas, kultivavimas), tręšimas, laistymas, augalinių liekanų šalinimas. Taip pat labai svarbu parinkti tinkamas sėklas, taikyti sėjomainą. Tai padeda kultūriniams augalams geriau vystytis ir konkuruoti su nepageidaujama augmenija.
Cheminis metodas. Dėl patogumo ir efektyvumo plačiausiai naudojamas, kai, naikinant nepageidaujamus augalus, į pagalbą pasitelkiamos įvairios cheminės medžiagos, pavyzdžiui, piktžolėms naikinti – herbicidai, krūmams ir medžiams – arboricidai ir pan.
Biologinis metodas. Tai natūralių medžiagų naudojimas, pavyzdžiui, sideratinių augalų auginimas (kitaip dar žinomų „žaliųjų trąšų”), apdorojimas mikrobiologiniais (probiotiniais) tirpalais. Taip pat prie šio metodo priskiriamas mulčiavimas, nepageidaujamų augalų naikinimas padedant avims, ožkoms.
„Pats efektyviausias nepageidaujamos augalijos naikinamo metodas – integruotas, kai taikomi visi išvardyti metodai. Nepageidaujama augalija turėtų būti naikinama ir atsižvelgiant į augimvietės specifiką, įrenginių eksploatacinius standartus bei kitas reikmes”, – pastebėjo specialistė J. Vareikienė.
Veiksmingas piktžolių naikinimas
Labiausiai paplitusi nepageidaujamų augalų rūšis – piktžolės. Tai žmonių neauginami ir nepuoselėjami žoliniai augalai, augantys kultūrinių augalų pasėliuose bei dekoratyvinių augalų augimvietėse. J. Vareikienė visiems, norintiems išnaikinti piktžoles, patarė:
1. naikinant piktžoles agrotechniniu metodu, galima išskirti kelis svarbiausius veiksmus. Rudenį ir pavasarį, prieš sėją, būtina pašalinti išsausėjusias augalų bei piktžolių liekanas ir gerai sukasti dirvą, nesumaišant viršutinio humusingo sluoksnio su mažai derlingu apatiniu. Kitas svarbus veiksmas – ravėjimas: piktžoles patariama rauti po lietaus, su visomis šaknimis. Kad piktžolės neįsitvirtintų ir neataugtų, patariama viršutinį dirvos sluoksnį nuolat lengvai papurenti. Pasėlius taip pat reikėtų mulčiuoti, o tam geriausiai tinka vytinta žolė, šiaudai, žievė, skiedros, kartonas, geotekstilė, lapai, pjuvenos, durpės, taip pat „žaliasis mulčias” – tai kiliminiai, šliaužiantys augalai, pvz.: čiobreliai, jonažolės, šilropės, taukės, šlamučiai, levandos, notros, glažutės ir t. t. Piktžolių plitimą taip pat pristabdo žemės formavimo priemonės: lysvių bortai, vejakraščiai, užtvaros, pavienių augalų apvadai;
2. pasitelkiant į pagalbą chemines medžiagas, patariama rinktis: trąšas – amonio salietrą ar karbamidą, herbacidus reikėtų rinktis pagal jų paskirtį, pvz., visko, kas žalia, naikinimui puikiai tinka neselektyvūs sisteminiai glifosatiniai herbicidai („Klinikas”), tik purškimo metu būtina apsaugoti kultūrinus augalus. Taip pat yra specialūs herbicidai vejoms („MCPA”, „Banvelas”, „Starane”) bei runkeliams, braškėms, burokėliams („Betanalas”);
3. piktžolėms naikinti geriausiai tinka šie sideratiniai augalai: pašariniai ir siauralapiai lubinai, garstyčios, seradelės, facelijos, pašarinės pupos, dobilai, grikiai, vikiai, taip pat minėtų augalų sėklų mišiniai;
4. geriausia apsauga nuo piktžolių tarp plytelių ar sunkiai prieinamose vietose – buityje naudojamos medžiagos, pavyzdžiui, actas, jo esencija arba valgomoji druska. Šias medžiagas naudoti dirvos apsaugai nepatariama, nes jos ją teršia ir gali pakenkti kultūriniams augalams.
J. Vareikienė primena, kad geriausia naudoti visus metodus, tada kultūriniai augalai apsaugomi maksimaliai, o svarbiausia – imtis priemonių laiku.
„Žalios stotelės” inf. ir nuotr.
