Vien per praėjusią parą tris kartus, o nuo 2016 m pradžios 41 kartą Utenos apskrityje ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti gaisrų, kilusių dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių.
Vasario 8 dieną Bendrasis pagalbos centras pranešė, kad Anykščių rajone esančiame Klykūnų kaime dega pirtis. Ugniagesiams atvykus, aplink pirties dūmtraukį degė dailylentės. Gaisro metu apdegė aplink dūmtraukį esančios medinės dailylentės. Gaisro priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai.
Tą pačią dieną Sudeikių miestelyje 2-jų aukštų mūrinio namo dūmtraukyje degė suodžiai. Vasario 9 dieną Utenos miesto Parko gatvėje taip pat degė suodžiai gyvenamojo namo dūmtraukyje.
Ugniagesiai gelbėtojai perspėja, kad pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Suodžiai dega neišvalytuose dūmtraukiuose, o tai būtina atlikti prieš kūrenimo sezoną ir kartą per ketvirtį.
Paprastai šildymo įrenginį pastate sudaro krosnis, židinys, centrinio šildymo katilas ir prie jo prijungtas dūmtraukis. Nuo to, kaip įrengtas ir iš kokių medžiagų pagamintas dūmtraukis, priklauso ne tik šildymo sistemos efektyvumas, bet ir jo saugumas.
Dažniausiai užsidega dūmtraukiai, prie kurių prijungti kietojo kuro centrinio šildymo katilai, dirbantys dujų generacijos principu, molinės krosnys arba atvirojo tipo židiniai. Tokie įrenginiai, ypač kietojo kuro katilai, dirbantys dujų generacijos principu, nesukelia aukštos temperatūros, todėl ant dūmtraukių vidinių sienelių susikaupia suodžių sluoksnis. Susikaupę suodžiai dūmtraukyje mažina trauką, kūrenimo įrenginius padaro neefektyvius. Kadangi dūmtraukyje nėra aukštos temperatūros, todėl šis suodžių sluoksnis ilgainiui virsta derva, kuri nuo nedidelės kibirkšties gali užsidegti. Taip kyla suodžių užsidegimų dūmtraukių viduje. Tokio gaisro metu dūmtraukyje temperatūra gali siekti net iki 1 100 laipsnių. Dėl šios priežasties, degant suodžiams dūmtraukio viduje, įkaista ir dūmtraukio išorinis paviršius. Taip susidaro palankios sąlygos užsidegti pastato degioms konstrukcijoms, kurios tiesiogiai liečiasi su dūmtraukiu. Dažniausiai tai pastato aukštų perdangos degios konstrukcijos, degios stogo konstrukcijos. Pirmiausia, kad nekiltų tokių gaisrų, dūmtraukiai pastatuose turi būti įrengti taip, jog prie jų nesiglaustų degios pastato konstrukcijos. Atstumai nuo minėtų konstrukcijų iki dūmtraukių turi būti apie 25 cm. Pastatuose, kurių stogo danga degi (bitumas, šiaudai, nendrės, medinės čerpės), įrengti dūmtraukiai turi turėti kibirkščių gaudiklius, tai dūmtraukio viduje įrengti tinkleliai.
Įrengiant naujus dūmtraukius iš pilnavidurių plytų, išskyrus molio, dūmtraukiuose privaloma įrengti įdėklus, apsaugančius juos nuo ardančių dervų ir rūgščių kondensatų poveikio. Pastatų palėpėse mūriniai dūmtraukiai ir mūrinės sienos su dūmų kanalais turi būti išbaltinti, toks dūmtraukio apdirbimas leidžia lengviau pastebėti atsiradusius įtrūkimus ir nesandarumus. Negalima pamiršti, kad dūmtraukį, kaip ir automobilį, reikia prižiūrėti ir valyti jo viduje susikaupusius suodžius. Iš dūmtraukių ir krosnių suodžiai turi būti valomi prieš šildymo sezoną, o jo metu nerečiau kaip kartą per tris mėnesius. Tai numato Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, o už šių taisyklių nesilaikymą yra numatyta administracinė atsakomybė skiriant baudą nuo 7 iki 72 Eur. Suodžiams valyti šildymo įrangos salonuose yra parduodami specialūs šepečiai. Prie jų viršutinės dalies tvirtinamas lynas arba virvė, prie kitos – svoris. Tokie šepečiai, kaip ir dūmtraukių vidus, yra įvairių formų bei dydžių.
Ugniagesiai gelbėtojai pataria laikytis saugaus elgesio su ugnimi taisyklių bei priminti apie tai aplinkiniams tam, kad būtų išvengta sunaikinto turto ir žmonių žūčių. Siūlo įsigyti bei gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.
Stiklo konstrukcijos https://www.beremisstiklas.lt/
Utenos AVGV inf.