Akiniai ir COVID–19

Turbūt nėra nei vieno mūsų gyvenimo aspekto, kuris nebūtų paveiktas COVID pandemijos. Nuolatos pasirodo įvairių straipsnių ir nuomonių, sugebančių pažvelgti į esamą ir būsimą situaciją įdomiais ir novatoriškais aspektais. COVID buvo siejamas ir su vaistais nuo maliarijos, ir su preparatais skirtais gydyti depresiją. Kad akiniai be dioptrijų ar su jomis, veikdami kaip fizinis barjeras, gali saugoti nuo virusų plitimo buvo išsakyta dar 1919 metais ispaniško gripo pandemijos metu, bet tik neseniai pasirodė rimtesnių tyrimų dalinai patvirtinančių šią galimybę. Šioje apžvalgoje pabandysime detaliau išnagrinėti galimus ryšius tarp akinių nešiojimo ir COVID infekcijos.

Teoretinės apsaugančio poveikio prielaidos

Viena iš populiarių ir su COVID–19 infekcija susijusių temų – dažnas veido lietimas ir galimas su tuo susijęs viruso plitimas. Įvairiuose tyrimuose buvo paskaičiuota, kad žmogus liečia veidą apie 23 kartus per valandą ir maždaug 27 procentai šių prisilietimų tenka akių zonai. Taigi tikėtina, kad kiekvienas mūsų akis liečiame apytikriai 6 kartus per valandą ar beveik 50 kartų per darbo dieną. Be abejonės, jei šis skaičius sumažėja – bus mažiau tikėtina, kad viruso dalelėms pavyks aptekti ant Jūsų akių gleivinės. Būtent tokiu poveikiu ir pasižymi, akiniai arba kontaktiniai lęšiai.

Kaip ir dauguma kvėpavimo ligas sukeliančių virusų COVID–19 plinta taip vadinamu oro lašeliniu būdu, tad realiai užsikrečiama įkvėpus skysčių lašelių ar aerozolių, kuriuose yra viruso. Jei tokie elementai patenka į akis, jie toliau keliauja tuo pačiu keliu kaip ir akis drėkinančios ašaros – ašarų lataku į nosies ertmę, kuri ir yra viruso taikinys. Manoma, kad būtent šie du aspektai ir leidžia akiniams apsaugoti Jus nuo COVID–19 infekcijos.

Moksliniai tyrimai

Pandemijos pradžioje Kinijoje buvo pastebėta, kad akinius nešioja tik 5% nuo COVID–19 ligoninėse gydomų pacientų, tuo tarpu skaičiuojant nuo visų gyventojų šis procentas siektų 30. Vis tik svarbu nepamiršti absoliučių skaičių – į tyrimą buvo įtraukti 276 žmonės, taigi akinius nešiojančių tebuvo tik 15. Daryti toli siekiančias išvadas remiantis tokiais skaičiais būtų labai drąsu.
Panašus tyrimas buvo atliktas šiaurės Indijos Kanpur Dehat regione. Jo rezultatai rodo, kad COVID–19 rizika akinius nešiojantiems tris kartus mažesnė nei kitiems žmonėms. Statistiškai reikšmingas apsauginių akinių vaidmuo pasireiškė, tik kai jie buvo naudojami daugiau nei 8 valandas per dieną. Bet tyrimo autoriai nurodo, kad svarbu atsižvelgti į vietoves specifiką. Vertinant Indijos provincijos ekonomines realijas, akinių tikrai nenešioja mažesnį išsilavinimą turintys ir žemesnio socialinį sluoksnį atstovaujantys asmenys. O būtent jie yra labiau linkę užsikrėsti, nes netinkamai laikosi prevencinių gairių ir ignoruoja daugelį apsisaugojimo nuo COVID–19 priemonių.
2021 metų gegužę buvo paskelbtas Didžiosios Britanijos tyrimas, kuris rėmėsi „UK Biobank“ duomenimis ir apėmė beveik 13 tūkstančių tiriamųjų. Toks didelis žmonių skaičius leidžia eliminuoti kitus kintamuosius, tokius kaip lytis, amžius, socialinė padėtis, gretutinės ligos. Nustatyta, kad akinių nešiojimas ženkliai sumažino užsikrėtimo COVID–19 riziką.

Akiniai gripo pandemijų metu

2014-2015 metais gripo sezono periode Kanadoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu ieškota sąryšio tarp regos koreliacinių akinių naudojimo ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų dažnio. Buvo tiriama beveik 1,3 tūkstančio žmonių kontrolinė grupė ir panašus kiekis dalyvių, nešiojančių akinius ar kontaktinius lęšius. Nors vertinant tepinėlius iš nosies rezultatai iš esmės nesiskyrė, ištyrus prieš gripą veikiančius antikūnus kraujyje buvo nustatyta, kad nešiojantys akinius turi apie 30 procentų didesnę tikimybę užsikrėsti gripo virusu, ypač jei jie naudoja lęšius.

Skirtingo nei koronaviruso plitimo rezultatai gali būti sąlygoti nepakankamos dezinfekcijos. Tokiu atveju ant akinių susikuopę lašeliai vėliau patenka ant rankų ir į gleivines. Nenuostabu – juk turbūt neteko matyti, kad gripo sezono metu kas nors dezinfekuotų autobusus ir vaikų žaidimo aikšteles. Taip pat retas iš mūsų susimąstydavo ir apie akinių valymą specialiomis priemonėmis. Kaip tinkamai tai atlikti aptarsime sekančiame skirsnelyje.

Kaip teisingai nuvalyti ir dezinfekuoti akinius

Pirmas patarimas būtų rankų švara ir dezinfekcija, nes jei akis liečiame apie 50 kartų per dieną, tai akinius daug dažniau. Švarios rankos stipriai sumažins tikimybę, kad ant Jūsų akinių, o po to ir ant akių gleivinės pateks nešvarumai ar virusai.
Geriausias būdas valyti akinius iš esmės nesiskiria nuo naudojamo rankoms – svarbiausi šiltas vanduo ir muilas (be losjono ar kitų alkoholinių bei abrazyvinių priedų). Valymui, o ypač dezinfekcijai tinka ir alkoholis. Dauguma žinovų rekomenduoja 70 procentų izopropilo alkoholį, bet tinka ir etilo alkoholis iš Lietuvoje populiarių dezinfektantų pakuočių. Svarbu nepamiršti, kad tiek izopropilo, tiek etilo alkoholiai gali pakenkti Jūsų akinių antirefleksinei dangai ar ultravioletinių spindulių filtrui. Tam tikrais atvejais toks valymas gali pažeisti akių rėmelių dažus, bet tai neturėtų nutikti jei vartojate kokybišką produktą.
Vienareikšmiškai nereikėtų vartoti rankoms ar paviršiams skirtų dezinfekcinių šluosčių, nes jos gali ne tik palikti ant stiklų audinio likučių, bet ir juos subraižyti. Vietoj jų vartokite specialias akiniams skirtas valymo priemones. Taip pat, netiks ir marškinių kampas ar vienkartinė nosinė, ant kurios truputį paspjaudėte. Šie būdai ne tik užteršia Jūsų akinius audinių nuoplaišomis, bet ir potencialiai perkelia ligų sukėlėjus (įskaitant COVID–19 virusą) ant kitų su Jumis susijusių paviršių.
Neverta valymui naudoti stiklo ar indų valiklių, nes jų sudėtyje esantys chemikalai gali pažeisti akinių stiklus ir dangas. Taip pat netinka popieriniai rankšluosčiai, įvairios servetėlės ar tualetinis popierius, šie produktai gali subraižyti stiklus arba palikti ant jų daugybę pūkelių.
Jei ypač neramu ar manote, kad buvote aplinkoje su viruso platintojais galite valyti vandenilio peroksido 3% koncentracijos tirpalu, parduodamu daugelyje vaistinių. Kai kurie specialistai rekomenduoja šį tirpalą per pusę skiesti su vandeniu. Taip sumažinama rizika pažeisti stiklų dangą, bet kartu sumenksta ir mikroorganizmus naikinantis poveikis.
Beje, patarimas plauti akinius burnos skalavimo skysčių visiškai bevertis. Šis skystis tikrai nėra pakankamas dezinfektantas. Dar galima rasti pasiūlymų akinius valyti actu, citrinos sultimis ar dantų pasta. Tokie dalykai dažniausiai puikiai valo įvairius paviršius ir rakandus, bet tikrai nėra rekomenduojami jautriam stiklų paviršiui ir papildomoms akinių dangoms.
Svarbu gerai nuvalyti akinių rėmelių atramines dalis, nes jos yra netoli nosies ir neretai pamirštamos atliekant valymo darbus. Kai kurie entuziastai siūlo šveisti nenaudojamu dantų šepetėliu, bet pilnai pakaks ir šluostės. Verta prisiminti, kad nederėtų akinių pakelti ant kaktos ar plaukų. Šių vietų tikrai neapdorojate dezinfekciniu skysčiu ir turbūt nenorėtumėte palengvinti kelio viruso plitimui.

Apibendrinimas

Dauguma oftalmologijos specialistų pasisako, kad teisinga akinių dezinfekcija šiuo metu yra itin svarbi. Tad džiaugsimės, jei ši apžvalga bus naudinga norintiems tinkamai išvalyti akinius nuo įvairių nešvarumų ir mikroorganizmų. Įprasti akiniai nėra pilnavertė apsauga nuo COVID–19 ar kitų virusų – jie negali apsaugoti akių gleivinės visomis kryptimis, o juo labiau nuo su oro cirkuliacija patenkančių lašelių. Vis dėlto, dauguma tyrimų parodo aiškią infekcijos plitimo sumažėjimą, sąlygojamą ir kasdien nešiojamų akinukų.
Neabejotina, kad jei visi vaikščiotų su apsauginiais skafandrais, tai COVID–19 plitimas ženkliai sulėtėtų ar net būtų eliminuotas. Vis tik niekas iš mūsų nesiima ir nenorėtų imtis tokių kraštutinių priemonių. Bet pasak skirtingų šalių ekspertų stilingi akiniai be dioptrijų (ar su jomis) galėtų padidinti Jūsų apsaugą nuo COVID-19 viruso.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Sponsored Video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Įvairenybės

Jaunimas

Kaimas