„Dievo palaima telydi Jūsų gimtadienį, Marijos globa tevedžioja Jūsų kilnias rankas, rašant nuostabius Dievo istorijos puslapius!“ – šiuos žodžius Lietuvoje garsiai bažnyčios istorikei dr. Aldonai Vasiliauskienei ne taip seniai tarė Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios kunigas Jordanas Urbonas. Ir dar sakė: „Iš Jūsų rankų kyla aukso žvaigždės, / nušviesdamos praeities laikus… / Širdy užgimusi istorijos liepsnelė / tepraskaidrina mūs tautos takus!“

Tokius žodžius išsakyti jubiliatei skatino žinia apie bažnyčios istorikės dr. Aldonos Vasiliauskienės baigiamą rengti naują mokslo informacinį leidinį „Tegul visi bus viena“ (Jn 17. 21), skaitytojams primenantį 2023-ųjų rugsėjo–spalio mėnesius, tapusius Seimo paskelbtų šv. Juozapato jubiliejinių metų minėjimo viršūne.

Kodėl leidiniui parinktas toks pavadinimas? Todėl, kad Šventasis Juozapatas – šauklys religinio judėjimo, siekiančio visų krikščionių bažnyčių suartėjimo, bendravimo ir susivienijimo, kaip galutinio tikslo, kad būtų atkurta vieninga krikščionybė. Pasiaukojančiai vykdė Brastos Bažnytinės unijos nutarimus, buvo paskirtas vyskupu, pasirinko ganytojišką šūkį „Tegul visi bus viena“.

Mokslo informacinis leidinys dedikuotas Šiaulių vyskupijos valdytojui JE Eugenijui Bartuliui jo 75-mečio proga ir buvusios Bazilionų mokyklos kolektyvui – direktoriui Rimantui Goriui, pedagogams, mokiniams ir visiems darbuotojams. „Bazilionų mokykla 2001–2022 m. atliko itin reikšmingų darbų, įamžinant ir skleidžiant žinias apie vienuolius bazilijonus, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, prisidėjo iškeliant Juozapato vardą iki valstybinio pagerbimo. Deja, minėto laikotarpio pabaigoje jos pačios (žinoma, ne savo noru) nebeliko, tik – Bazilionų mokyklos skyrius. „Mokykla nusipelno būti įamžinta mokslo informaciniu leidiniu „Tegul visi bus viena“, – poskyryje „Vietoje išvadų“ rašo dr. A. Vasiliauskienė. Be to, juk jos pradžių pradžia – 1773 m. vienuolių įkurta pradinė mokykla.

Mokslinį informacinį leidinį „Tegul visi bus viena“ palydi Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio ganytojo žodis. Šiaulių vyskupija nuo 2001 m. įsijungė į procesą Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui, vienuoliams bazilijonams ir šventojo Juozapato vardui garsinti. Vysk. Eugenijus Bartulis visada dalyvauja konferencijose, taria svarų žodį. Dėmesį svečiams Ekscelencija liudija atminimo suvenyrais bei padėkos raštais. JE vysk. E. Bartulis tapo pirmuoju mecenatu, materialiai parėmusiu pirmąją tarptautinę mokslinę konferenciją, skirtą Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui, rodydamas pavyzdį būsimų konferencijų mecenatams. Šiauliuose, Šv. Jurgio bažnyčioje, ar Bazilionuose, Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčioje, vienuolių bazilijonų aukojamose šv. Mišiose Rytų katalikų apeigose visuomet dalyvaudavo Šiaulių vyskupijos dvasininkai su savo ganytoju. Konferencijų dalyviai ar meno kolektyvai, atvykę iš kitų šalių, į namus išsiveždavo gražiausius įspūdžius apie Šiaulių vyskupiją, jos dvasininkus ir JE Šiaulių vyskupą E. Bartulį.

Autorė, rašydama apie šv. Juozapato vardo ir vienuolių bazilijonų bei Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino garsinimą, išskyrė du laikotarpius: 2001–2022 ir 2022–2023 metus. Todėl šis originalus mokslinis leidinys, pateikiantis itin kruopščiai susistemintą informaciją, taip pat yra dviejų dalių: „Šventojo Juozapato vardo garsinimas, atgavus Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčią“ ir „Šventojo Juozapato vardo garsinimas, LR Seimui paskelbus Šventojo Juozapato metus“.

Gausią informaciją sistemina ir apibendrina autorės sudarytos lentelės bei schemos. Pvz., lentelė „Konferencijų „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“ ciklas“ (2001–2019 m.) rodo, kad jų būta 15 (10 Lietuvoje ir 5 Ukrainoje), jose perskaityti 164 pranešimai (96 Lietuvoje ir 68 Ukrainoje). Schema „Šventojo Juozapato vardo garsinimas“ apima 4 formas – žodį (paskaitos, susitikimai, radijo laidos, TV reportažai, filmai), raštą (informacija, publicistiniai ir moksliniai straipsniai, knygos), meno kūrinius (ikonos, paveikslėliai su maldelėmis, logotipai, vitražai, eilės, poemos, muzika, paminklai) ir kita (skveras, atminimo lenta–bareljefas, pašto ženklas, vokas, Bazilijonų spaustuvės paženklinimas).

Argumentavimo bei informacijos plėtros tikslais publikuojami preciziškai parengti priedai. Jie trijų tipų:

1. lentelė „Švč. Trejybės vardu tituluotos bažnyčios“ (jų Lietuvoje 53), nurodant vyskupijas, dekanatus, įvardijant parapijas, kurioms jos priklauso;

2. devynių bazilijonų kunigų ir vieno brolio, dirbusių Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje atgaunant ir atgavus bažnyčią bei pastaraisiais metais ir itin daug nuveikusių parapijai bei vienuolynui, glaustos biografijos;

3. perspausdinti šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno istorijai periodikoje publikuoti svarbūs straipsniai.

2023-ųjų metų renginiai padėjo žmonėms įsidėmėti, kad XVI pabaigoje–XVII a. pradžioje gyvenęs Juozapatas Kuncevičius – šventasis, sujungęs Vilnių su Ukraina, Kijevą su Roma. Todėl vertinga leidinyje autorės dr. A. Vasiliauskienės pateikta medžiaga tema „Šventojo Juozapato gyvenimo kelio į šventumą tyrinėtojai“ (6 biografijos). Savitai iškalbi lentelė „Šventojo Juozapato vardo garsinimas periodikoje – dr. A. Vasiliauskienės straipsniai (2002–2021 m.)“, kurioje vardijamos vienuoliams bazilijonams skirtos 32 publikacijos lietuvių ir 7 – ukrainiečių kalba, ir „Dr. A. Vasiliauskienės straipsniai mokslo leidiniuose, skirti Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorijai, Šventajam Juozapatui, vienuoliams bazilijonams“.

Bevartant knygos puslapius, beskaitinėjant poskyrių antraštes, nejučiomis imi galvoti, kas jos autorę apdovanojo tokia žinių gausa. Klausimas rimtas. Juk dr. A. Vasiliauskienė – pirmoji Lietuvoje ėmėsi tyrinėti Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją. Ji – nuo 2001 m. Lietuvoje ir Ukrainoje vykusių konferencijų ciklo „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“ pagrindinė iniciatorė, organizatorė ir prelegentė, lietuvių ir ukrainiečių istorinių ir kultūrinių ryšių tyrinėtoja, lietuvių katalikų mokslo akademijos narė (1990–2015 m.), Lietuvos katalikų parapijų ir lietuvių dvasininkijos veiklos tyrinėtoja, visuomenininkė. Būtina pridurti, kad 1994–2006 m. daug nuveikė įamžinant lietuvių ir šveicarų mokslininko, literatūros istoriko ir pedagogo, publicisto, Lietuvos telegramų agentūros steigėjo ir pirmojo vadovo prof. Juozo Ereto (1896–1984 m.) vardą Lietuvoje (1994–2006 m.) ir Šveicarijoje (Bazelyje, 2010 m.), talkino įkuriant Lietuvos – Šveicarijos mokslo, informacijos ir kultūros centrą, 2012 m. Friburge išrinkta jo viceprezidente.

Dr. A. Vasiliauskienės tyrinėjimų kelią bažnyčių istorijos vaga pasuko susitikimas su į Lietuvą iš Romos 1991 m. atvykusiu kunigu Antanu Liuima SJ (1910–1942–2000 m.) – Lietuvos katalikų teologu, jėzuitu, teologijos daktaru, pirmuoju lietuviu profesoriumi Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. Lemtingą prasmę įgavo svečio mintys: „Šiandien svarbu imtis Lietuvos katalikų bažnyčios istorijos tyrinėjimo, imtis tų darbų, kurių niekaip negalima atidėlioti, kol dar gyvi tų įvykių dalyviai ir liudininkai“.

Kitas klausimas: „Kaip į dr. A. Vasiliauskienės akiratį pateko Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas?“ Ją paskatinodabar Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje dirbantis kun. J. Urbonas, kuris 1997 m. pavasarį paskirtas klebonu į Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčią, suko galvą, kaip iškilmingiau ir prasmingiau su parapijiečiais paminėti jos 250 metų jubiliejų. Supratęs, kad dauguma gyventojų per mažai žino bažnyčios ir parapijos istoriją, prisiminė, kaip 1993–1996 m., klebonaudamas Čekiškėje, Švč. Trejybės parapijoje, maloniai bendravo su dr. A. Vasiliauskiene, bažnyčios archyvuose ieškojusia medžiagos apie prof. Praną Dovydaitį (1886–1942 m.). Susisiekė su mokslininke, pakvietė atvažiuoti, išsakė prašymą – remiantis bažnyčios archyvų medžiaga, parengti pranešimą, t. y. Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios istorijos apžvalgą. Ir labai apsidžiaugė jai sutikus.

Gražiai 1999 m. rugpjūčio 1 d. Bazilionuose buvo paminėtas bažnyčios 250 metų jubiliejus: iškilmingos šv. Mišios, klebono kun. J. Urbono iniciatyva ir lėšomis pastatyto ąžuolinio kryžiaus (autorius – Raimondas Lembertas) šventinimas, dr. A. Vasiliauskienės kruopščiai paruošta turininga paskaita ir kt. Taip kun. J. Urbono atverta Bazilionų miestelio bažnyčios archyvo medžiaga įtraukė žingeidžią įstorikę į savo gelmes ir nebepaleido.

Garsas apie vienuolius bazilijonus ypač intensyviai ėmė skambėti, kai 2000 m. dr. A. Vasiliauskienės iniciatyva buvo įkurta Lietuvių – ukrainiečių istorikų asociacija. Prezidente išrinktai dr. A. Vasiliauskienei aktyviai talkino Vilniaus ukrainiečių bendrija (pirmininkė Natalija Šertvytienė) ir Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotoja, o nuo 2004-ųjų – LR Seimo narė Rima Baškienė, Šiaulių vyskupijos vadovas JE Eugenijus Bartulis, universiteto prorektorius mokslo reikalams prof. Vaclovas Tričys, prorektorius – būsimasis rektorius prof. Donatas Jurgaitis, Bazilionų vidurinė mokykla (direktorius Rimantas Gorys, pavaduotoja Irena Vaičiulienė), o taip pat Lietuvoje dirbantys bazilijonų vienuolyno igumenai: t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, t. mgr.Vinkentijus (Vasylius Janickis) OSBM (1973–1998–2015), t. lic. Vinkentijus (Vasylis Pelychas) OSBM, t. lic. Mykalojus (Ruslanas Kozelkivskis) OSBM bei vienuoliai, besidarbuojantys Ukrainoje ar diasporoje.

Savo sodyboje Skapiškyje (Kupiškio r.) istorikė įkūrė nuolat veikiančią parodą „Pažintis su Ukrainos kultūra“, kurią 2012 metais atidarė nepaprastasis ir įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenko. Paroda unikali, nes joje atsispindi graikų apeigų katalikų (unitų) ir vienintelio mūsų šalyje jų vienuolių ordino – bazilijonų – istorija.

2013 m. gruodžio 19 d. Bazilionų vidurinėje mokykloje dr. A. Vasiliauskienė gavo neįprastą dovaną – atidaryta „Dr. Aldonos Vasiliauskienės klasė“. Taip įvertintas istorikės mokslininkės 12 metų darbas, skirtas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. Mokyklos direktoriui Rimantui Goriui pritvirtinus ant klasės durų vardinę lentelę „Dr. Aldonos Vasiliauskienės klasė“, nepaprastasis ir įgaliotasis Ukrainos ambasadorius LR Valerijus Žovtenko perkirpo juostelę. Pats ambasadoriaus apsilankymas Bazilionuose – išskirtinis istorikės dr. A. Vasiliauskienės pagerbimas. V. Žovtenko savo kalboje pažymėjo, kad A. Vasiliauskienė yra viena iš Ukrainoje pripažintų asmenybių, o Bazilionuose atidaryta klasė simbolizuoja Lietuvos ir Ukrainos žmonių bei šalių artumą.

Įdomių faktų apie tą artumą randame pasigilinę į vienuolių bazilijonų ryšius su uteniškiais. Tarpusavio ryšius ne vien šv. Juozapato, bet ir kitais aspektais dr. A. Vasiliauskienei iš visos širdies padėjo plėtoti žinoma Utenos krašto kultūros veikėja, Vyžuonų krašto garbės pilietė (2021 m.) Zita Mackevičienė. Ji aktyviai dalyvaudavo Ukrainos ambasados renginiuose, pvz., 2008 m. išlydint iš Lietuvos Ukrainos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Lietuvai Borysą Petrovičių Klimčuką (1951 03 18–2014 09 02); po metų – sveikinant Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkę Nataliją Šertvytienę, kuriai 2009 m. vasario 13 d. buvo įteiktas svarbus Ukrainos apdovanojimas – ordinas „Už nuopelnus“. Z. Mackevičienė ne sykį lankėsi Vilniaus miesto Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios ir Bazilionų mokyklos organizuojamuose renginiuose, atstovaudama Utenos kraštą ir įteikdama tuometinio Utenos savivaldybės mero Alvydo Katino pasirašytas padėkas.

Pirmoji Z. Mackevičienės bendrystė su ukrainiečiais vienuoliais bazilijonais susieta su jos knygos „Utenos krašto liaudies meno kūrėjai“ pristatymu Utenos kolegijos salėje 2010 m. lapkričio 17 d. Leidinio pristatyme dalyvavo Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos-teologijos studijų bazilijonų instituto vicerektorius t. Anastasijus (Andrijus Kabalis) OSBM ir Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios kunigas t. Augustinas (Andrijus Zapotočnyj) OSBM. Ukrainiečiai, Daugailiuose aplankę monsinjorą Petrą Baltušką (1930 11 20–1954 09 12–2012 10 13), susipažinę su Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 12 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) gimtine, buvo sužavėti knygos pristatymu ir žinia, kad surinktos lėšos skiriamos negalią turintiems Utenos krašto vaikams. Juk toks apsisprendimas tapatus artimo meilę visiems dalijusio šv. Juozapato elgesiui – patarnauti vargšams špitolėse, dalinti išmaldą elgetoms, lankyti kalinius.

Ne tik Z. Mackevičienė puoselėjo uteniškių ir šv. Juozapato tėvynainių bendravimą. Dr. A. Vasiliauskienės pakviesti Lvovo Religijų muziejaus darbuotojai Utenos krašto garbės piliečio Antano Vilūno (1930 05 17–2024 04 08) mecenatorystės dėka lankėsi Utenoje (juos vežiojo vairuotojas Igoris Gerasimovas). Z. Mackevičienė svečius supažindino su įvairiomis Utenos tautodailininkų ekspozicijomis, pabuvojo Leliūnų Vytauto Valiušio keramikos muziejuje. Sužavėti svečiai pakvietė menininkus surengti analogišką parodą Lvovo Religijų istorijos muziejuje. Tokios išvykos, kuomet vietos meistrai savo darbus gali rodyti užsienyje, ne tik didino rajono prestižą, bet ir stimuliavo kūrėjus.

2011 d. spalio 6–8 d. Voluinės nacionaliniame Lesės Ukrainkos universitete Lucke vyko X tarptautinė mokslinė konferencija „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas Bažnyčios istorijoje“, kurioje dalyvavo ir Utenos krašto tautodailininkų delegacija: Anelė Araminienė, Gita Juškėnienė, Odeta Bražėnienė, Jurgis Bražėnas su vadove Z. Mackevičiene. Reikia pasidžiaugti, kad Z. Mackevičienės rūpesčiu ir susitarimu ši delegacija į Lvovo Religijų istorijos muziejų atvežė 26 Utenos krašto tautodailininkų darbus ir juos eksponavo parodoje „Su meile Lietuvai“. Paroda Lvove buvo gausiai lankoma, darbai – aukštai vertinami.

Pradėto gražaus bendradarbiavimo atsakas – į Lietuvą iš Lucko atvežta ant stiklo pieštų ikonų paroda (pirmoji tokia Lietuvoje). Ant stiklo nupieštos ikonos – tai Ukrainoje ir Prancūzijos muziejų privačiose kolekcijose saugomų originalių reprodukcijų kopijos. Pati tapybos ant stiklo technika visiškai skiriasi nuo tradicinės tapybos ant medžio ar drobės – čia tapoma veidrodiniu pagrindu, be to, piešiant ant stiklo, nieko pataisyti jau neįmanoma.

Atvežti meno kūriniai buvo eksponuojami ne tik Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, bet ir kitose Utenos krašto parodų erdvėse. Būtina paminėti, kad ikonų ant stiklo parodą 2011 m. lapkričio 3 d. atidarė Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Valerijus Žovtenko. Tai buvo pirmas Ukrainos ambasadoriaus vizitas Utenoje.

Už pirmosios lietuvių menininkų ekspozicijos pristatymą į Ukrainą, o vėliau ikonų ant stiklo atgabenimą iš Ukrainos pirmiausia padėka tarta minėtam mecenatui A. Vilūnui ir rūpestingajai Z. Mackevičienei.

Z. Mackevičienė nuoširdų sveikinimo žodį tarė 2014 m. Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje pradedant XI tarptautinę mokslinę konferenciją „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies – liaudžiai“. Tais pačiais metais dalyvavo ir dr. A. Vasiliauskienės mokslinės monografijos „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ (išleista Vatikane, kaip Analectos tomas, 2014 m., 680 p.) pristatyme Bazilionuose (Šiaulių r.). Ši knyga – paminklas dabartinei vienuolių bazilijonų veiklai įamžinti.

Z. Mackevičienė, įsijungusi į ukrainistikos veiklą Skapiškyje (Kupiškio r.), aktyviai dalyvauja renginiuose, susijusiuose su dr. A. Vasiliauskienės sodyboje veikiančia nuolatine paroda „Pažintis su Ukrainos kultūra“. Susipažinimui su ekspozicija atveža Utenos tautodailininkus ir kitus pageidaujančius asmenis, dalyvauja Kupiškyje ir Skapiškyje vykstančiuose renginiuose. Susipažįstant su dr. A. Vasiliauskienės parodos eksponatais, visada išgirstama nemažai įdomios informacijos apie šventąjį Juozapatą Kuncevičių, sujungusį Vilnių su Ukraina.

2017 m. gruodį pasirodė dvikalbė knyga „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies liaudžiai / Чин Святого Василiя Великого: iз народу – народовi“ (Šiauliai, Lvovas, 2017, 324 p.; sudarytojos: dr. Aldona Vasiliauskienė ir Olena Lukačiuk).

Nauja dr. A. Vasiliauskienės dvikalbė mokslo studija – „LIETUVA – UKRAINA: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“ (Lvovas, 2021 m., 1112 p.). Moksliniu aspektu knyga vertinga tuo, kad iš kasdienio gyvenimo surinkta, susisteminta ir apibendrinta gausi faktinė medžiaga, liudijanti Vilniaus vienuolių bazilijonų 2001–2016 m. veiklą, likviduojant bolševikinio ateizmo padarytą žalą bažnyčiai ir pačiam ordinui, puoselėjant dviejų tautų – graikų ir lotynų –apeigų katalikų bendravimo ir bendradarbiavimo tradicijas.

Ir visai neglumina faktas, kad mokslo informacinio leidinio „Tegul visi bus viena“ autorė dar iki šios knygos rašymo pagerbta daugiau kaip 50 ukrainiečių kalba rašytų apdovanojimų. Apdovanota Garbės diplomais (2003 m., 2015 m.), Aukso žvaigžde (2006 m.), T. Ševčenkos, I. Franko, M. Gruševskio Jubiliejiniais medaliais, Jubiliejiniu vardiniu medaliu, skirtu Ukrainos Graikų apeigų katalikų bažnyčios išėjimo iš pogrindžio 25-mečiui (2014 m.), specialiu Sertifikatu, minint Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejų (2017 m.). 2017 m. lapkričio 12 d. Vilniuje „Už pasiaukojamą darbą Kristaus Vynuogyne ir ypač už ženklų indėlį atgaivinant šventojo Juozapato vienuolyną, Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčią, už tvirtą krikščionišką poziciją“ UGKC aukščiausias arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas Šv. Juozapato bazilijonų ordino 400-ųjų metinių proga jai įteikė Jubiliejinį medalį. Nepaprastieji ir įgaliotieji Ukrainos ambasadoriai Lietuvos Respublikoje yra apdovanoję Padėkos raštais. Padėkos raštą yra gavusi ir iš Izraelio ambasados. Ukrainos nacionalinės mokslo akademijos G. S. Skovorodos filosofijos instituto religijotyros skyrius išrinko Garbės nare bendradarbe (2013 m.).

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka 2006 m. lapkričio 14 d. pasirašė įsaką, kuriuo už išskirtinius nuopelnus Ukrainos valstybei, minint Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių užmezgimo 15-ąsias metines, Šiaulių universiteto ir Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto vyr. mokslo darbuotoja dr. A. Vasiliauskienė apdovanojama Kunigaikštienės Olgos III laipsnio ordinu. Dr. A. Vasiliauskienė – pirmoji lietuvė ir pirmoji ne ukrainietė, gavusi tokį aukštą valstybinį apdovanojimą. Ukrainos Religijotyros asociacijos vardu specialųjį Padėkos raštą 2015 m. įteikė prezidentas – akademikas Anatolijus Kolodnyj.

A. Vasiliauskienė apdovanota dviem Popiežiaus Benedikto XVI Palaiminimais-raštais (ukrainiečių dvasininkijos iniciatyva – 2005 m. rugsėjo 30 d. ir lietuvių dvasininkijos – 2005 m. lapkričio 20 d.) ir Palaiminimo raštu iš Šventosios Žemės Kustodijos (2015 m.) ir t. t.

* * *

Šių metų gegužės 7 d. realizuotas paskutinis punktas iš Šv. Juozapato metų minėjimo plane numatytųjų – Vilniuje prie buvusio Bazilijonų vienuolyno pastato atidengta atminimo lenta čia veikusiai spaustuvei įamžinti. Planas įvykdytas, bet taškas nepadėtas. Apie Šventąjį Juozapatą kalbėta 2024 m. rugpjūčio 5–6 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kartu su Ukrainos nacionaliniu Taraso Ševčenkos universitetu organizuotoje III tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Ukraina ir Lietuva: istorijos, kalbos ir kultūros turizmo paralelės“ (pranešimą „Šventojo Juozapato vardo įamžinimas Lietuvoje“ skaitė dr. A. Vasiliauskienė). Apie šv. Juozapatą bus kalbama ir 2024 m. spalio 2–3 d. Lietuvos kultūros tyrimų instituto organizuotoje konferencijoje „Kultūros istorijos šaltinių tyrimai ir jų aktualizacija“ (pranešimą „Šventojo Juozapato vardo garsinimas Lietuvoje 2001–2023 metais“ irgi skaitys dr. A. Vasiliauskienė). Be abejo, informacija apie minėtas konferencijas bus įterpta į leidinio „Tegul visi bus viena“ maketą.

O kada maketas taps knyga? Nežinia ilgą laiką gaubusi atsakymą – tai lėšos leidybai. „Šventojo Juozapato malonių dėka Aukščiausiasis leido rūpesčių vingiuose sutikti dosnių mecenatų. Pirmiausia – Kupiškio rajono savivaldybę, Šiaulių vyskupiją, nemažai kunigų ir porą pasauliečių. Jiems įrašytos padėkos pratarmėje“, – sakė mokslinio leidinio autorė dr. A. Vasiliauskienė. Viena iš padėkoje įrašytų pavardžių yra kunigo J. Urbono, nusprendusio visai nešvęsti savo 65-ojo gimtadienio, o sutaupytus pinigėlius paaukoti šv. Juozapato vardui pagarsinti.