Praėjusį penktadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) vadu generolu Rustamu Liubajevu lankėsi Ignalinos rajone, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Pūškų užkardoje. Vizito metu svečiai Baltarusijos pasienyje apžiūrėjo neseniai pastatytą fizinį barjerą, su rangovu aptarė kompleksinės inžinerinės, detekcinės ir optoelektroninės įrangos sistemos diegimo procesą bei terminus ir atsakė į žiniasklaidos klausimus.

Fizinio barjero neužtenka

Kaip sakė A. Bilotaitė, šiuo metu fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija baigtas – teliko nutiesti kelis šimtus metrų pjaunančios vielos (vadinamosios koncertinos) ir kelis kilometrus fizinio barjero. Anot ministrės, be fizinio barjero, būtina diegti sienos stebėjimo sistemas, nes jos lemia sienos apsaugos sistemos patikimumą ir efektyvumą. „Mūsų tikslas yra iki metų pabaigos fizinį barjerą padengti ir sienos stebėjimo sistema, – pabrėžė A. Bilotaitė. – Už tai asmeninė atsakomybė tenka ne tik rangovams, bet ir VSAT vadui.“

Ministrė pastebėjo, kad pernai kilo iššūkiai dėl neteisėtos migracijos, todėl ir buvo pradėtas statyti fizinis barjeras. Šiemet, vertinant geopolitinius iššūkius ir tai, kas vyksta Ukrainoje, fizinis barjeras su efektyvia sienų stebėjimo sistema įgauna visai kitą – nacionalinio saugumo – prasmę.

„Apie 70 proc. mūsų išorės sienos yra padengta stebėjimo sistemomis. Šiuo metu stebėjimo sistemomis yra apsaugota 53 proc. Lietuvos sienos su Baltarusija, tad dar turime apie 50 proc. sienos, kurią reikia padengti. Laukia rimtas iššūkis, nes visi šie komponentai – fizinis barjeras, sienos stebėjimo sistemos – yra esminiai, kad galėtume apsisaugoti, pirmiausia, tai – nacionalinio saugumo dalykai, po to – neteisėta imigracija, kontrabanda. Tai yra labai rimti įrankiai, kurie padeda kovoti ir jaustis stipresniems“, – teigė A. Bilotaitė. Anot jos, iš viso sienos su Baltarusija apsaugos priemonėms įgyvendinti skirta apie 150 mln. eurų.

Vidaus reikalų ministerijos pastangomis pavyko gauti finansavimą iš Europos Sąjungos,

siekiantį 70 mln. eurų – 15 mln. eurų pernai ir 55 mln. eurų šiais metais.

Sistema – pritaikyta Lietuvos sąlygoms

VSAT vadas R. Liubajevas apie šalies pasienyje su Baltarusija įrengiamą stebėjimo sistemą

sakė, kad tai viena iš moderniausių šiuo metu Europoje esančių techninių sistemų. „Kartu su rangovais pasirinkome geriausią variantą, kuris tinka mūsų geografinėms, gamtinėms sąlygoms, – tikino vadas. – Puikiai suprantame, kad stebėti JAV ir Meksikos sieną yra vienas dalykas, o visai kitas dalykas užtikrinti sienos stebėjimą ir apsaugą šiomis sąlygomis, kai yra miškai, pelkėtos vietos, ir techniniai sprendimai atitinkamai turi būti pritaikyti prie tų geografinių ypatumų.“

R. Liubajevo teigimu, pirmas šios sistemos uždavinys yra nustatyti valstybės sienos pažeidimą,

atpažinti taikinį ir taip pat suteikti galimybę pareigūnams reaguoti į pažeidimą. Stebėjimas

vykdomas 24 valandas per parą bet kokiomis oro sąlygomis, o sistema turi galimybę užtikrinti darbą, net jeigu vienas iš sistemos elementų dėl įvairių priežasčių – oro sąlygų ar techninių gedimų – neveiktų. VSAT vadas patikino, kad ir VSAT pareigūnai bus apmokyti tinkamai elgtis su naujosiomis sistemomis.

Paklaustas, kaip bus saugomi ežerai, upės, pelkės ir panašiai, kur fizinio barjero neįmanoma nutiesti, R. Liubajevas atsakė, jog siena ten bus stebima kitais būdais – arba techninėmis

priemonėmis, arba dislokuojant sargybą.

Baltarusijos pareigūnų išpuoliai

VSAT vadas užsiminė ir apie tai, jog ką tik nutiestą tvorą ir spygliuotą vielą jau bandoma gadinti. Pasak jo, keletu atvejų tai daryti bandė nelegalūs migrantai, tačiau dažniausiai tuo užsiima sunkiai identifikuojamų Baltarusijos pareigūnų, apsirengusių karine apranga be skiriamųjų ženklų, grupės.

Kaip sakė R. Liubajevas, Lietuvos pareigūnai kaip mat reaguoja į tokius mėginimus ir juos sustabdo. Taip pat bandoma kreiptis į Baltarusijos Respublikos institucijas dėl sienos niokojimo

atvejų, tačiau net nusiuntus fotografijas, vaizdinę medžiagą ir migrantų bei pareigūnų parodymus

bet koks oficialus kreipimasis lieka be atsako – arba negaunamas joks atsakymas, arba

atsiunčiamas raštas, jog pažeidimų nenustatyta.

Generolas aiškino, jog fizinis barjeras pastatytas jau Lietuvos Respublikos teritorijoje, tad jei jį gadinantį asmenį pavyktų sulaikyti, jam būtų pritaikytos sankcijos dėl valstybės sienos pažeidimo ir dėl turto gadinimo, tačiau dažniausiai nusikaltimo vietoje užklupti gadintojai iškart pasišalina į Baltarusijos teritorijos gilumą.

R. Liubajevas patikino, kad rangovas pažadėjo dalį pažeidimų ir sugadintų ruožų sutvarkyti.

Nelegalūs migrantai – rusai

A. Bilotaitė pridūrė, jog Baltarusijos pareigūnai su lietuviais nebendradarbiauja, patys organizuoja hibridines atakas ir tampa jų dalyviais. Fizinį barjerą jie gadina sąmoningai, tikslingai ir kerštaudami. Tam, kad šiuos veiksmus būtų galima suvaldyti, reikalingos sienos stebėjimo sistemos, kurios leidžia greitai, operatyviai reaguoti bei užkardyti galimus fizinio barjero pažeidimus.

Vidaus reikalų ministrė taip pat pastebėjo, jog keičiasi ir nelegalių migrantų kontingentas

– pernai baltarusiai pareigūnai per sieną stengdavosi išstumti daugiausia Artimųjų Rytų gyventojus, atvykdavusius į Minską specialiais užsakomaisiais reisais, šiemet dažniausiai Baltarusijos–Lietuvos

sieną nelegaliai kirsti bando rusai, atvažiavę, pavyzdžiui, iš Maskvos.