Šventė „Trauk stintelę“ vėl sukvietė gausybę svečių iš visos Aukštaitijos

Palūšėje pradundėjo praūžė šviežiais agurkais kvepianti tradicinė, tiesa, pernai dėl pandemijos neįvykusi, šventė „Trauk stintelę“, šįkart kvietusi ne vien ragauti gardžiausios žuvelės, linksmintis, varžytis, šokti bei dainuoti, bet ir susikaupti bei pareikšti palaikymą ir vienybę su karo užkluptais Ukrainos žmonėmis. Gaila, bet dėl plono ledo šiemet neįvyko parodomoji stintelių žvejyba sukant bobas.

Nendriniais globėjais papuošta

Kaip ir buvo rašoma ankstesniuose mūsų laikraščio numeriuose, šventės proga Lūšių ežero pakrantėje, garbingoje vietoje, įsitaisė trys įspūdingos skulptoriaus Alberto Danilevičiaus sukurtos nendrinės skulptūros – Boba, Ežerinis ir Vėjopatis. Prie šių meno kūrinių mielai fotografavosi kiekvienas šventės dalyvis. Ant ledo vyko ledo ritulio varžybos, kuriose dalyvavo Utenos, Vilniaus ir Švenčionėlių komandos. Ežero pakrantėje šurmuliavo mugė, kurioje galima buvo įsigyti ne tik šviežių ar keptų stintelių, bet ir įvairių tradicinių, rankų darbo gaminių. Norinčius gerai pasikaitinti kvietė pirtininkės Nijolės Nagurnaitės iškūrenta pirtelė.

Sutartinių ratą ilgai sukusios sutarimo palapinėje, vidurdienį ant šventės scenos užlipo sutartinių giedotojų grupių „Sėdauta“ (vadovė Milda Morkūnaitė, Utenos kultūros centras (toliau – UKC), ,,Alsūnė“ (vadovė Rita Pelakauskienė, Molėtų kultūros centras) bei „Laukesa“ (vadovė Diana Skvarčinskaitė, Zarasų kultūros centras (toliau – ZKC)) ir Ignalinos krašto folkloro ansamblio „Čiulbutė“ (vadovė Sigutė Mudinienė) moterys, visų jau žuvusių ir dar kovojančių bei nepasiduodančių ukrainiečių garbei užtraukusios tradicinę karinę sutartinę „Išjojo jojo, sodauto“. Kaip sakė renginio vedėjas, radijo žurnalistas ir rašytojas Antanas Šilkūnas, lietuviai kaip niekas kitas moka protestuoti, kovoti ir ginti savo kraštą dainomis, jam pritarė ir S. Mudinienė, pridurdama, kad mūsų visų širdys šiuo metu yra su kovojančiais už visos Europos laisvę.

Įteiktas sertifikatas žvejams

Po atiduotos aukos ir duoklės Ukrainai į sceną pakilo pagrindiniai šventės organizatoriai: Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos (toliau – Aukštaitijos ir Labanoro parkų direkcija) direktorius Gedas Kukanauskas, Palūšės kaimo bendruomenės pirmininkas Arvydas Gaidelis, Ignalinos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) meras Justas Rasikas, Ignalinos seniūnijos seniūnas Jonas Polito, Ignalinos rajono kultūros centro (toliau – IRKC) direktorė Giedrė Katinienė ir Seimo narys Gintautas Kindurys.

A. Šilkūnas priminė, kad 2021 m. poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere buvo įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą ir perdavė žodį Aukštaitijos ir Labanoro parkų direkcijos vadovui G. Kukanauskui, pastebėjusiam, kad kiekviena tauta yra gyva tiek, kiek gyvos jos tradicijos, papročiai ir kultūra.

„Mes visada stengiamės puoselėti savo tradicijas, todėl norime padėkoti tiems žmonėms, kurie labiausiai prie to prisideda“, – kalbėjo G. Kukanauskas ir įteikė sertifikatą, patvirtinantį garbingą nematerialios kultūros paveldo vertybės titulą, žvejams – jaunosios kartos atstovams Nerijui Grušniui, Tomui Vaitkevičiui ir senosios kartos žvejui Stanislovui Rasteniui, perdavusiam savo žinias ir senąsias tradicijas jaunimui. „Aš pražvejojau iš viso apie kokius 60 metų, – į šventės dalyvius prabilo S. Rastenis. – Supraskit, aš jau lenkų laikais prieš karą buvau žvejys. Paskui buvo karas, o keturiolikos metų jau pradėjau sukti bačkas. Po to užaugau, tapau didesnis, stipresnis ir nuėjau dirbti profesionaliu žveju. Iki šiol dar prisidedu prie žvejų, bet daugiau kaip patarėjas.“

Nepamiršta ir Ukraina

Meras J. Rasikas susirinkusiai miniai sakė, jog Ukrainos kariai šiuo metu kovoja už mus visus, todėl labai sunku rinkti žodžius. „Turime didžiuotis, kad yra žmonių, kurie nebijo, – šnekėjo Savivaldybės vadovas. – Iš fronto atsiųstuose vaizduose matyti, kad karių veiduose – optimizmas ir pasitikėjimas, jie tiki, kad sugebės kovoti ir pradeda tikėti, kad nėra vieni. Būkime vieningi, palaikykime ukrainiečius.“ Meras patikino, jog Savivaldybė tikrai prisidės prie pagalbos ukrainiečiams visais įmanomais būdais. J. Rasikas taip pat paaiškino, jog dėl susiklosčiusios situacijos galvota šventę atšaukti, bet po to nuspręsta to nedaryti, nes tradicijos turi būti gyvos ir ignaliniečiai turi surasti savyje jėgų šypsotis, nors ir jaučia nežinomybę dėl ateities – tik vienybe, drąsa ir tvirtumu palaikys ukrainiečius.

Po J. Rasiko kalbos į sceną buvo pakviestas skulptorius A. Danilevičius, savo rankomis, kaip išsireiškė renginio vedėjas, sukūręs stebuklus. A. Danilevičius kreipėsi į žiūrovus, prašydamas padėti ukrainiečiams ir primindamas, kad tokios šventės kaip „Trauk stintelę“ yra gyvybės, o ne mirties išraiška, kartu tai kaip protestas prieš vykstantį karą. Skulptorius taip pat džiaugėsi jam suteikta galimybe papuošti šventę skulptūromis ir vylėsi, jog ši tradicija prigys.

Padėkos ir kalbos

A. Gaidelis padėkojo ir įteikė raštiškas padėkas bei dovanėles prisidedantiems prie šventės organizavimo – Savivaldybės administracijai, IRKC, Ceikinių kaimo ir Daugėliškio krašto bendruomenėms, pirtininkei N. Nagurnaitei, ledo ritulio varžybų organizatoriui Adui Čibirui.

Ignalinos seniūnas J. Polito tarė palaikymo žodžius Ukrainai, po to padėkojo renginio vedėjui, kaip pats sakė „Palūšės balsu“ vadinamam A. Šilkiniui ir įteikė jam savo rankomis padarytą dovaną – žvejybos sėdynę-dėžutę, prikimštą stintelių.

„Gavau dovanų Antano rašytą knygą „Laimės trupiniai“, su autoriaus autografu, – šypsojosi J. Polito. – Ten buvo įrašyta: „Palūšės seniūnui – Palūšės balsas“. Todėl aš irgi įteikiu savo autorinį darbą. Gal ne toks tobulas, bet įdėta daug dūšios – Palūšės balsui Antanui – Palūšės seniūnas.“ G. Kukanauskas A. Šilkūnui įteikė padėką, o medalius už tradicijų puoselėjimą merui J. Rasikui, seniūnui J. Polito ir Seimo nariui G. Kinduriui.

IRKC direktorė G. Katinienė prisidėjo prie išsakytų minčių bei palinkėjo stiprybės ir sveikatos.

Seimo narys G. Kindurys sveikino visus su švente ir dėkojo šventės dalyviams bei organizatoriams už prisidėjimą, o žiūrovams linkėjo paragavus stintelės prisikaupti jėgų ir sveikatos.

Pramogų užteko visiems

Kai skambant sutartinėms renginio iniciatoriai uždegė šventinį laužą, šventė „Trauk stintelę“ buvo oficialiai atidaryta. Oficialiąja dalimi, žinoma, renginys ne tik kad nesibaigė, bet tik įsibėgėjo – tarpusavyje įvairiose rungtyse varžėsi žiūrovai, buvo ragaujama stintelė ir įvairi žuvienė, koncertavo ir šoko folkloro ansambliai „Davila“ (vadovė M. Morkūnaitė, UKC), „Seluona“ (vadovė D. Skvarčinskaitė, ZKC), ZKC vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiūta“ jaunieji atlikėjai (vadovė D. Skvarčinskaitė), ZKC pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžuolinis“ (vadovė Jovita Mikutavičienė), tautiška kapelija „Sutaras“ (vadovas Antanas Fokas) ir grupė „Kitava“.

Gal ir ne visi suspėjo agurkais kvepiančių stintelių įsigyti, bet paragauti užteko visiems. Geras oras lydėjo nuo pat ryto visą dieną, todėl net ir be tradicinio reginio – bobų sukimo traukiant stintelę – svečių ir linksmybių Palūšėje netrūko.

Vytauto Ridiko nuotr.

Nėra pranešimų, kad būtų rodomas

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Aktualijos

Featured

Ignalinos naujienos

Indraja

Įvairenybės

Jaunimas