Šių dienų poreikiai bei technologijų pažanga keičia ir statistinių duomenų rinkimo tradicijas. Nauja ne tik tai, jog po dešimties metų startavęs visuotinis Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas bus atliekamas administracinių duomenų pagrindu – šįsyk šį reikšmingą įvykį lydės ir atskiras Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinis tyrimas.
Ne pagrindiniai, bet svarbūs
Kaip pripažino Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė, nors Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinis tyrimas organizuojamas pirmąkart, įvardyti tai kaip naujovę galima sąlygiškai, nes šie teminiai klausimai buvo įtraukti ir į ankstesnių surašymų anketas.
„Pagal Jungtinių Tautų rekomendacijas kiekviena šalis surašymo metu privalo surinkti tam tikrus pagrindinius duomenis. Tačiau, esant nacionaliniams poreikiams, į surašymo lapą būdavo įtraukiami ir klausimai papildomiems duomenims. Taigi, tie duomenys, kurie šįkart atsispindės jau atskirame tyrime, buvo renkami ir 2001, ir 2011 m. gyventojų ir būstų surašymų metu“, – paaiškino V. Vaitekūnienė.
Pasak pašnekovės, tokius pokyčius lėmė šiais metais vykstančio surašymo specifika. Tiesa, sprendimą atlikti gyventojų surašymą be tiesioginio kontakto su žmonėmis, pasitelkus administracinius duomenų šaltinius, nulėmė ne pasaulinės pandemijos situacija – pasitelkti pažangiuosius metodus ruoštasi jau nuo ankstesniojo gyventojų surašymo 2011-aisiais.
„Šiemet, surašymui vykstant administracinių duomenų pagrindu, kokybiškus privalomus rodiklius galėsime operatyviai gauti iš įvairių administracinių šaltinių: „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazių, Gyventojų, Adresų registrų – iš viso naudosimės 19 šaltinių“, – įvardijo specialistė.
O atitinkami etnokultūriniai rodikliai valstybės registruose ar informacinėse sistemose nerenkami ir nekaupiami – pašnekovė pastebi, kad dalis gyventojų nėra nurodę savo tautybės.
Užtikrins platų poreikį
„Siekdami užtikrinti ilgametes surašymo tradicijas ir reikšmingų duomenų rinkimo tęstinumą, taip pat vartotojų poreikį, nusprendėme papildomai atlikti tyrimą, kurio metu bus renkama statistinė informacija apie gyventojus pagal tautybę, gimtąją kalbą, kitų kalbų mokėjimą bei išpažįstamą tikėjimą“, – sakė Lietuvos statistikos departamento atstovė.
V. Vaitekūnienės teigimu, pagrindiniai šį tyrimą atliepiančios statistinės informacijos vartotojai yra ne tik religinės bendruomenės ir bendrijos, tautinės mažumos, mokslo atstovai, bet ir valstybės bei savivaldybių institucijos, žiniasklaida.
Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinis tyrimas bus atliekamas dviem etapais. Paprasčiausias, greičiausias ir patogiausias būdas dalyvauti jame – pateikti duomenis internetu (gali būti aktualus kalbos lygio nustatymas).
Nuo sausio 15 iki vasario 17 dienos gyventojai kviečiami jungtis adresu surasymas.stat.gov.lt ir užpildyti elektroninę anketą, kurioje pateikiami tik keturi klausimai.
Antrajame etape bus organizuojama gyventojų apklausa. Iš internetu apklausoje nedalyvavusių šalies gyventojų taikant statistinius matematinius metodus imties būdu bus išrinkta 40 tūkst. žmonių, kuriuos planuojama apklausti balandžio ir gegužės mėnesiais. Galimi apklausos būdai bus pasitelkti įvertinus COVID-19 pandemijos situaciją.
Svarbus kiekvienas dalyvis
Pasak V. Vaitekūnienės, įprastai Lietuvos statistikos departamento inicijuojami statistiniai tyrimai yra atrankiniai – tam tikras skaičius tyrime dalyvauti atrinktų žmonių apie tai oficialiai informuojami, vėliau apklausiami.
Specialistai sudarė sąlygas tyrime dalyvauti kiekvienam šalies gyventojui ir tikisi pilietiško visuomenės požiūrio.
„Tyrimo anketoje pateikiami klausimai, ypač susiję su tautybe, išpažįstama religija, kai kuriems gyventojams gali būti išties jautrūs, todėl ir ankstesniuose surašymuose pateikti šiuos duomenis būdavo neprivaloma. Tačiau labai tikimės gyventojų supratimo ir aktyvumo – neabejotinai, kuo daugiau žmonių įsitrauks į šį tyrimą, tuo jo duomenys bus išsamesni ir kokybiškesni. Taip pat noriu priminti, jog pateikti duomenys bus konfidencialūs, į mūsų duomenų bazę jie perkeliami nuasmeninti“, – pabrėžė Lietuvos statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vedėja V. Vaitekūnienė.
Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinio tyrimo rezultatai bus sujungti ir paskelbti kartu su surašymo statistine informacija.
„Jei viskas vyks sklandžiai, kaip planuojame, išankstinius duomenis galėsime pateikti šių metų pabaigoje, gruodį“, – prognozavo specialistė.
Anketos yra išverstos į anglų, rusų ir lenkų kalbas. Jas galima rasti osp.stat.gov.lt skyrelyje „Gyventojų ir būstų surašymai”.
https://osp.stat.gov.lt/gyventoju-ir-bustu-surasymai1
