Rugsėjo 8–spalio 6 dienomis vyks XXVIII Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis, globojamas Utenos rajono savivaldybės mero Marijaus Kaukėno, dedikuotas legendinei Lietuvos muzikos pasaulio asmenybei – vargonų maestro Leopoldui Digriui. Būtent jo minties inspiruotas festivalis prasidėjo, o bėgant metams išsiplėtė ir tapo vienu seniausių vargonų muzikos forumų Lietuvoje.
Visą mėnesį truksiantis festivalis, anot jo direktorės ir meno vadovės Zitos Lukošiūnienės, bus įsimintina dovana vargonų maestro Leopoldui Digriui ir visiems klausytojams
Rugsėjo 8 dieną, minint maestro 90-metį, Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje vyks festivalio atidarymo koncertas „Grokit vargonai, timpanai gauskit“. Šiemet koncertai vyks ne tik Utenos mieste bei rajone, bet ir Visagino, Zarasų, Ignalinos bažnyčiose. Festivalyje koncertuosiantys vargonininkai – profesoriaus L. Digrio mokiniai ir mokinių mokiniai. Programoje skambės kūriniai, kuriuos mėgdavo atlikti pats vargonų maestro.
Festivalio direktorė ir meno vadovė Zita Lukošiūnienė pasakojo, kad pirminė festivalio idėja kilo dar mokantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas legendinį profesorių L. Digrį, kuris tuo metu dirbo Vargonų katedros vedėju. Savivaldybei nupirkus vargonus, profesorius Z. Lukošiūnienei pasiūlė Utenoje surengti vargonų muzikos festivalį. 1997 metų pavasarį įvyko pirmasis savaitgalio trukmės festivalis. Ilgainiui festivalis plėtėsi po Aukštaitiją ir virto mėnesio trukmės švente.
„Vargonų muzikos pasaulyje L. Digrys yra gyva legenda. Akademijoje jis įsteigė vargonų specialybę, tai buvo žmogus, kuris vertino griežtą, netgi pedantišką tvarką“, – apie profesorių pasakojo Z. Lukošiūnienė bei pridūrė, kad pas L. Digrį mokytis buvo sunku, bet, pasak jos, tikrąją mokymo naudą žmogus įvertina po daugelio metų.
Meno vadovė sakė, kad ruošdama šių metų programą sumanė pasidalyti šia gražia tradicija ir su aplinkiniais miestais. Kituose miestuose festivalio idėja buvo priimta su džiaugsmu. Anot Z. Lukošiūnienės, Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis yra seniausias toks festivalis Aukštaitijos krašte.
Z. Lukošiūnienės asm. archyvo nuotr.
