Aukšti mediniai vartai, aviliai-kaladės, autentiški mediniai pastatai, mitologinės skulptūros, nuoširdūs darbuotojai – taip lankytojus pasitinka unikalus Stripeikių senovinės bitininkystės muziejus (toliau – muziejus). Gyvenimas čia lyg ima ir nurimsta, pro­tas išlydimas atostogauti, tačiau muziejaus direkto­rė Danutė Indrašienė visiškai atsipalaiduoti negali: reikia planuoti tradicinę medkopio pabaigos šventę „Ulioja bitelė“, vyksiančią rugpjūčio 15 dieną.

Šventė, pripažinta pasaulyje

Nors muziejus rengia įvai­rias šventes (Bitės dieną, Rasų šventę pagal pagoniškas tradici­jas, 100 liepų žydėjimo šventę) nuo 1978 metų, svarbiausia ir populiariausia – medkopio pa­baigos šventė. Jos sumanytojas – Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Sigitas Uselis, idėją įgyvendinęs kartu su agronomu Broniumi Kazlu. Kiekvienais metais rugpjūčio 15 dieną vyks­tanti ir sukviečianti 5–10 tūst. žmonių šventė šiemet įtrauk­ta į UNESCO komisijos sekre­toriato Šiaurės ir Baltijos šalių nematerialaus kultūros paveldo gerųjų praktikų portalą.

„Šiame portale viešinamos gerosios praktikos, atitin­kančios tam tikrus kriterijus. Prieš kelias dienas paskam­bino, pranešė, jog mus įtrau­kė. Mūsų medkopio pabaigos šventė antroji priimta iš Lie­tuvos, o tai sužinoti prieš pat ją – tikra dovana!“ – džiaugėsi D. Indrašienė.

Aplanko garbingi svečiai

Muziejų per metus aplan­ko daugiau nei 20 tūkst. žmo­nių, tarp jų – įvairūs žymūs bei garbingi svečiai. Avilius pa­dovanoję Prezidentas Valdas Adamkus ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė muziejaus nepa­miršta ir kartkartėmis aplanko, atvyksta paragauti savojo me­daus, pasisveikinti su bitutė­mis. Į šventes atvyksta net iš užsienio šalių: Anglijos, Jung­tinių Amerikos Valstijų, Ja­ponijos. Šiais metais šventėje „Ulioja bitelė“ svečiuosis JAV ambasadorius Lietuvoje Ro­bertas S. Gilchristas, o Japo­nijos ambasada pristatys savo krašto bitininkystės paveldą.

Šventėje – amatų, kultūros ir paveldo lobynas

Didelis ar mažas, senas ar jaunas, moteris ar vyras – kie­kvienas šventėje galės atrasti sau įdomų kampelį. Vyks bičių produktų, kulinarinio paveldo ir tautodailės darbų kermošius, veiks amatų kiemai ir kūrybinės dirbtuvės. Kauno karo istorijos klubas pristatys senovės baltų genčių ir Teutonų ordino gyven­seną, karybą. Kiekvienas galės dalyvauti įvairiose edukacijo­se: augalinio dažymo, meduo­lių dekoravimo, kelminio avilio skobimo, vaško laiškų rašymo ir antspaudų gamybos, duonos kelio, monetos kalimo, žolynų rišimo. Taip pat laukia pažin­tinė ekskursija su gamtininku, mokslininku Giedriumi Vaivi­lavičiumi „Žolininkystė moks­lininko ir bičių akimis“. Kas dvi valandas bus registruojamos ir vedamos edukacinės ekskursijų grupės žolynams pažinti ir su­prasti. Norintys galės pasimė­gauti erdviniu kinu, o ištroškę muzikos – folkloro ansamblio, Vytauto V. Landsbergio bei gru­pės POP DU koncertu. Pastarą­jį padovanojo bitininkų Pupke­vičių (Švenčionių r.) ir Bridžių (Ignalinos r.) šeimos. Jis vyks 14.30 val.

Edukacijos – ne tik švenčių metu

Muziejus lankytojams turi ką pasiūlyti viso sezono metu. Kaip aiškino muziejaus vadovė, lankytojai gali rinktis iš 11-os edukacinių programų (dvi iš jų įtrauktos į kultūros pasą). Pro­gramų metu galima susipažin­ti su vilnos vėlimu, žvakių lieji­mu, korio atakiavimu, paragauti įvairių bičių produktų. Šio sezo­no deimančiukas – savanoriškai Manto Stonkaus išgirta „Kvapų palėpė“.

„Mantas Stonkus tinklalaidė­je neprašomas papasakojo, kaip jiems su Gelmine Glemžaite pa­tiko, ir nuo tada nespėjame visų norinčių priimti į šią progra­mą“, – šypsojosi D. Indrašienė. Direktorė taip pat prasitarė, kad jos mėgstamiausia edukacinė programa – „Bičių kieme me­dum kvepia“, skirta susipažinti su meduolių kepimu, užburianti skoniu ir kvapais.

Žmonių pagalba reikalinga visada

Daryti gerus darbus kartais, atrodo, yra sunkiau, nei gali pasirodyti, tačiau D. Indrašie­nė džiaugėsi, kad norinčių pri­sidėti prie muziejaus gerovės atsiranda.

Austėjos klėtelėje esantį dūmų fontaną sukūrė ir padova­nojo Dailės akademijos absol­ventas. Skaidydamas vandens lašus iki smulkiausių dalelių, fontanas padeda orą, prikaupu­sį žolynų aromato, nunešti iki alveolių. Hamakus padovano­jo buvę direktorės kursiokai, bendradarbiai bei įmonė, mez­ganti tinklus norvegams. Vil­nietė Miglė muziejui padovano­jo žolynų, tradicinius darželius. Pati, atsivežusi priemonių, šei­mos narius bei drauges, rinko augalus, pirko, sodino. „Viena yra, kai padovanoji, bet kai skiri savo laiko, rūpiniesi – dar gra­žesnė akcija“, – geradarius gyrė muziejaus direktorė.

Muziejus ne tik apie muziejininkystę

Muziejus ne tik kviečia susi­pažinti su bitininkyste, suprasti jos raidą, savitumą, ekologinės bitininkystės principus. Įkūrė­jo B. Kazlo idėja buvo skleisti, stiprinti žmonių tarpusavio san­tykius, ryšį. Vartai pastatyti lai­kantis sumanymo, jog įėjus pro juos į muziejų, kur keturi hek­tarai nuostabios gamtos, au­tentiškumo, mistiškumo, reikia paleisti protą atostogauti. Čia glūdi labai subtiliai įkurti šeši pastatai, skirtingai pristatantys bitę. Pirmiausia lankytojus pa­sitinka ne informacija, o jaus­mai, emocijos.

„Čia puotauja jausmai. Tu uostai, regi, lieti, ragauji, susi­pažįsti. Čia lėtojo turizmo vieta, kur gali ateiti ir perkrauti savo gyvenimą“, – įsitikinusi muzie­jaus direktorė D. Indrašienė.