Praėjusį savaitgalį Utenos apskrityje pleškėjo pernykštės žolės plotai – ugniagesiai gelbėtojai gesinti gaisrų vyko dešimt kartų. Tokie gaisrai dažniausiai kyla tuomet, kai gyventojai imasi ūkinės veiklos gražindami savo namus, sodybas, taip pat be atsakomybės degindami aplink plytinčius sausos pernykštės žolės plotus.
Ugniagesiai gelbėtojai įspėja: tokie gaisrai pavojingi ne tik gamtai, bet ir patiems žmonėms, jų turtui. Praėjusį penktadienį Zarasų r., Trušeliškės kaime, išdegė 20 arų plotas, kurį užgesino patys gyventojai.
Bene daugiausia gaisrų kilo savaitgalį. Iškart po vidurdienio, šeštadienį, ugnis siautėjo Molėtų rajone, Liesėnų kaime, kur išdegė 15 arų žemės plotas. Kraujaleidžių kaime (Molėtų r.) degė ne tik pernykštė žolė, bet ir į krūvą sukrauti apdegę rąstai bei lentos. Ši nuodėgulių krūva buvo likusi po namo gaisro. Tuomet aplink išdegė 50 arų žemės plotas. Tą pačią dieną gaisras kilo ir Utenos rajone, Užpalių miestelyje – čia degė dviejų arų žolės plotas, kuriam gesinti prireikė ugniagesių gelbėtojų pajėgų.
Apie 70 arų išdegė Anykščių rajone, Bajorų kaime, apie šį gaisrą ugniagesiams gelbėtojams buvo pranešta šeštadienio pavakarę.
Sekmadienį gaisrai kilo ne tik Anykščių, bet ir Zarasų rajonuose. Čia išdegė ne tik pernykštės žolės plotai, bet ir nukentėjo miško paklotė, nes Pakalniškių kaime (Zarasų r.) nuo liepsnojančios žolės užsidegė 30 arų miško.
Šiemet šalyje atvirosiose teritorijose kilo 157 gaisrai, išdeginę per 660 arų pievų, ražienų, miško paklotės ir kt. Vien kovo mėnesį jau kilo 102 tokie gaisrai, iš jų 36 – Vilniaus apskrityje.
„Gyventojų įprotis deginti pernykštę žolę daug žalos pridaro ne tik gamtai, bet ir jiems patiems. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta ne tik į miškus, durpynus, bet ir į jų sodybas ar ūkinius pastatus, – sakė departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Norime gyventojus ne tik informuoti apie tokių gaisrų pavojų ir žalą, bet ir priminti jiems atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą.“
Už nenupjautų ir nesurinktų (nesugrėbtų) žolių deginimą Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje asmenims numatytos nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų baudos.
Laikraščio „Utenos diena“ inf.