Kovo 17 dieną Utenos regioniniame profesinio mokymo centre (toliau – Utenos RPMC) susirinkę įvairių sričių atstovai diskutavo apie jaunimo profesinį orientavimą ir tai, kokių galimybių jiems gali atverti verslas bei profesinio mokymo įstaigos. Apskritojo stalo diskusiją „Inžinerijos eksperimentinės klasės steigimas Utenoje“ moderavęs Seimo narys Edmundas Pupinis pabrėžė, kad apie tai reikia kalbėti ne tik Seime, bet ir regionuose, mat čia yra daug motyvuotų, gabių vaikų, tačiau bėda ta, kad daugelis renkasi darbą didmiesčiuose, o dėl to kenčia mūsų pramonės įmonės, juntančios kvalifikuotų specialistų, ypač inžinierių, trūkumą.
Kiekvienas vaikas – aukso vertės
Pristatęs susirinkusius prie apskritojo stalo, E. Pupinis atkreipė didžiausią dėmesį į du svarbius dalykus – inžinerinių klasių idėjos pristatymą ir poreikį pasikalbėti, kaip karjeros specialistų darbą galima padaryti efektyvesnį. Diskusijoje dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius matematikas prof. Juozas Augutis prakalbo pesimistiniais skaičiais: 2000 metais šalyje gimusių vaikų skaičius siekė apie 60 tūkst., o pernai – tik 21 tūkst. „Tai reiškia, kad kiekvienas vaikas yra aukso vertės. Jei anksčiau galėjome nekreipti dėmesio, kad vienas ar kitas vaikas kažkur nepateko mokytis, išvyko, nesusirado darbo ir t. t., šiandien didžiausia mūsų užduotis – kad kiekvienas šalies vaikas gyvenime pasiektų maksimumą, ypač mūsų regionuose. Kiekvienas turime stengtis, kad Lietuva netaptų kelių miestų šalimi. Ir tai daryti atėjo laikas. Štai pernai visoje šalyje iš beveik 6 tūkst. profesines mokyklas baigusių mokinių į kolegijas įstojo tik septyni–aštuoni, tad mūsų visų tikslas – į vieną darinį sujungti ir profesinį, ir kolegijinį, ir universitetinį mokymą tam, kad jaunuolis be jokių barjerų galėtų pasirinkti bet kurią studijų sritį“, – savo mintimis dalijosi rektorius.
Apskritojo stalo diskusijos dalyviai pasidžiaugė, kad profesinis mokymas Lietuvoje sėkmingai skinasi kelią. Pasak jų, išaušo ta diena, kai apie tai reikia kalbėti ir daryti sprendimus. Daugelis šalies profesinių mokyklų vysto glaudžius ryšius su bendrojo ugdymo įstaigomis, kolegijomis, aukštosiomis mokyklomis. Kaip pastebėjo specialistai, toks bendradarbiavimas neturėtų tapti lenktyniavimu ar peštynėmis dėl kiekvieno vaiko. Šalyje taip pat pastebima ir kita tendencija: daug asmenų, turinčių aukštojo mokslo diplomus, atsigręžia į profesinį mokymą.
Anot dalyvių, dažnai tarp įvairių mokslo institucijų vyksta arši konkurencinė kova, pešamasi dėl vaikų, studijų krepšelių ir pan. Neretai tokios kovos tampa ne itin gražios. Kad to nebūtų, anot specialistų, daugelis švietimo kalvių turėtų keisti požiūrį ir visomis išgalėmis stengtis, jog kiekvienas žmogus surastų darbo vietą ir būtų naudingas savo šaliai. „Jei šiandien to neišspręsime, vadinasi, prarasime savo žmones. Juk neretai mes juos orientuojame į ne visai tinkamas studijų programas, o paskui jaunas žmogus neranda savo gyvenimo kelio Lietuvoje, ieško jo svetur“, – savo pastebėjimus išsakė E. Pupinis.
Patys ėmėsi auginti specialistus
Į renginį atvykęs Rokiškio verslo klubo prezidentas UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis pasidalijo gerąja patirtimi ir pavyzdžiais, kaip šiame rajone generuojama inžinerinės klasės idėja. Rokiškio verslo klubo iniciatyva – suburti vaikus, turinčius gabumų ir norinčius tapti inžinieriais. Anot jo, prieš porą metų verslo atstovai pradėjo važinėti po Rokiškio rajono mokyklas, pasakoti apie inžinieriaus specialybę, kokia ji perspektyvi ir reikalinga. Jis įsitikinęs, kad būtina dirbti su mokiniais, juos sudominti ir motyvuoti rinktis būtent inžinerijos studijas.
Moderniose ir šiuolaikiškose įmonėse diegiama daug automatinių prietaisų ir naujos technikos, tad, pasak I. Tarvydžio, kvalifikuotų inžinierių paklausa ateityje tik didės.
Šio krašto verslininkai pastebėjo, kad jaunimas noriau renkasi socialinius mokslus, o vangiau – matematiką, fiziką, nes tiksliuosius mokslus sunkiau krimsti. Tačiau, anot I. Tarvydžio, norint pokyčių, būtina dirbti su mokiniais. Jis pateikė ir pavyzdį: įsteigtoje VDU Žemės ūkio akademijos Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos eksperimentinėje klasėje jaunimas žinių ir įgūdžių įgyja pagal specialiai jiems sukurtas inžinerijos ir gamtos mokslų programas. Stebėdami gražų rokiškėnų pavyzdį, tokios iniciatyvos imasi ir aplinkiniai rajonai, taip pat telkiantys vaikus į inžinerines klases.
„Tai puikus būdas pasimatuoti specialybę, – dėstė I. Tarvydis. – Praėjusiais metais su vaikais buvo numatyti šeši užsiėmimai. Lankymąsi įmonėse mokiniai įvertino labai palankiai, o šiemet pastebėjome, kad daugiau abiturientų renkasi laikyti matematikos, fizikos egzaminus, nes rengiasi stoti į inžinerines specialybes. Nors didelių tikslų nėra, džiugu, kad įtaką padarėme. Vaikams reikia išjudinimo.“
Rezultatu besidžiaugiantis svečias iš Rokiškio taip pat akcentavo, kad Rokiškio profesinio mokymo centro vadovybė irgi gerokai padirbėjo, aplankė visas mokyklas, bendravo su mokiniais, todėl pernai šią profesinę mokyklą rinkosi ypač daug vaikų, ne visi, norintys čia mokytis, buvo priimti – neužteko vietų.
Svečias taip pat pabrėžė ir kitą labai svarbų dalyką – ne visi gabūs vaikai gali išvykti mokytis, nes kai kurios šeimos gyvena ties skurdo riba, negali savo atžalų išleisti studijuoti. „Nemanau, kad įmonei būtų pernelyg sudėtinga vienam vaikui skirti tam tikrą sumą pinigų per mėnesį. Jeigu tas vaikas sugrįš dirbti į tą pačią įmonę, ji turės specialistą, tarkime, puikų inžinierių“, – samprotavo jis.
„Žmonių reikia čia ir dabar“
Po diskusijų, vykusių tarp verslo, švietimo įstaigų atstovų, E. Pupinis pastebėjo, kad mūsų krašte labai trūksta dialogo tarp verslo ir ugdymo įstaigų.
Kaip teigė Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas, Utenoje įkūrus STEAM atviros prieigos centrą tikimasi didesnio proveržio ir mokinių susidomėjimo inžineriniais dalykais. „Kreipėmės į verslą, su kuriuo pradedamame draugauti, Utenos „Rotary“ klubas skyrė paramą, glaudžiai bendradarbiaujame su Utenos RPMC, nesame konkurentai, tariamės dėl programų kūrimų. Mano manymu, viskas išjudės“, – apie situaciją Utenoje kalbėjo R. Kraulišas. Jis pritaria, kad verslas turi aktyviau bendradarbiauti su mokyklomis, nes pastebima, kad pamokos kitoje aplinkoje (įmonėse, įstaigose) vaikams labai patinka, jie įgyja naujų patirčių.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialo valdybos pirmininkas Rimantas Šiaučiūnas pabrėžė, kad Utena – pramonės miestas, tad reikia ne tik inžinierių, bet ir paprastų darbininkų, atliekančių techninį darbą. Jis įžvelgė ir daugiau problemų – daugiau nei trečdalis abiturientų neišlaiko matematikos egzamino: „Svarbiausia yra tai, kad mes tų vaikų negebame sudominti ir priversti mokytis. Antra, labai svarbu, kad jaunimas ne išvažiuotų, o liktų Utenoje. Šių žmonių reikia čia ir dabar. Darbo jėgos trūksta įvairiose verslo srityse. Tad turime pradėti nuo švietimo, kad švietimas neužkirstų kelio žengti į tiksliuosius mokslus.“
Įsiterpdamas į diskusiją E. Pupinis sakė įžvelgiantis daugybę problemų, kodėl jauni specialistai nenoriai grįžta į regioną. „Žmogus negrįš į regioną nežinodamas, kas jame yra. Mes turime būti atviri. Turime patys parodyti, kad aukštos kvalifikacijos specialistų darbo vietos yra patrauklios ir gerai apmokamos“, – savo nuomonę išsakė Seimo narys ir pridūrė, kad turi vykti karjeros dienos, mokiniai turi būti vežami į verslo įmones. Prie šio proceso, anot E. Pupinio, turėtų prisidėti ir verslas, ir švietimas, be abejo, sprendžiant šį klausimą reikėtų dėti pastangas organizuojant ugdymo procesą.
Negailėta gerų žodžių karjeros specialistams, kurie motyvuoja jaunimą, padeda atrasti tai, kas jam rūpi ir įdomu. Tačiau šie specialistai, dalyvavę apskritojo stalo diskusijoje, atskleidė, kad susiduria su problemomis – jiems sunku rasti laiko veikloms, nes mokyklose tam nėra skirta valandų, privalo derintis su mokytojais, ieškoti kitų išeičių.
Į renginį gausiai susirinkę įvairių sričių atstovai šį susitikimą vertina kaip svarbų žingsnį diskutuojant apie verslo ir mokslo sukurtą inovaciją bei mąstant apie inžinerijos plėtrą.
Pasibaigus kone dvi valandas trukusiai diskusijai pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Utenos Utenos RPMC ir VDU. Susitarimą patvirtino ir dokumentus pasirašė įstaigų vadovai – Utenos RPMC direktorė Loreta Baltuškienė ir VDU rektorius prof. J. Augutis.
Vytauto Ridiko nuotr.