VšĮ Euroregiono „Ežerų kraštas“ direktorato biuras (toliau – „Ežerų kraštas“) vienija aštuonias savivaldybes šiaurės rytų Lietuvoje (Ignalinos, Utenos, Zarasų, Švenčionių, Kupiškio, Molėtų, Anykščių rajonų ir Visagino). Organizacija, veikianti jau beveik 20 metų, buvo įsteigta siekiant sukurti įrankį, plėtojantį stiprų bendradarbiavimo tinklą regione, taip pat ir tarptautiniu lygiu, kuris padėtų bendrai plėtrai įvairiose srityse, atliepiant visuomenės poreikius, pritrauktų Europos Sąjungos investicijas. Iki šiol „Ežerų kraštas“ buvo įsikūręs Ignalinoje ir jam vadovavo ignalinietė Inga Šidlauskienė. „Ignalinos dienos“ žiniomis, ši organizacija perleidžiama Utenos rajono savivaldybei. Pasidomėjome šia situacija ir įstaigos ateitimi.

Su sprendimais nesupažindinta

Susisiekus su I. Šidlauskiene, ji patikino, jog tikslios padėties nežino, nes net nebuvo pakviesta į paskutinį organizacijos steigėjų posėdį, kuriame buvo sprendžiamas „Ežerų krašto“ likimas. „Iš pradžių buvo nutarta uždaryti organizaciją, bet paskutinio posėdžio metu, kiek žinau ir nujaučiu, buvo nuspręsta kitaip, – kalbėjo „Ežerų krašto“ vadovė. – Tiksliai nieko nežinau, su mumis nesidalijama jokia informacija, galime tik spėlioti. Su mumis nebendrauja steigėjai, ypač Ignalinos rajono. Net ir tokių ketinimų ar sprendimų priežastys nebuvo tiksliai įvardytos, nors abejoti teigiamais „Ežerų krašto“ darbo rezultatais abejoti negalima, jie akivaizdūs ir puikūs. Veiklos ataskaita buvo pristatyta ir Ignalinos rajono savivaldybės tarybai.“

Pašnekovė pasakojo, jog 2004 metais įkurtos organizacijos įkūrimą inicijavo trys Rytų Aukštaitijos savivaldybės – Ignalinos, Švenčionių ir Utenos rajonų. Labiausiai viskuo rūpinosi tuometinis Ignalinos rajono savivaldybės meras Bronis Ropė, gal todėl ir rezidavo ši organizacija Ignalinos mieste. Ilgainiui prie šių savivaldybių prisijungė dar penkios. Anot I. Šidlauskienės, „Ežerų krašto“ funkcija buvo apjungti ežerų krašto savivaldybes bendrai veiklai vykdant projektus, finansuojamus iš nacionalinio ir tarptautinių biudžetų, o iš aštuonių savivaldybių šiuo metu aktyvios penkios.

Vykdoma galybė projektų

Nuo 2015 metų organizacijos valdymą perėmus I. Šidlauskienei, „Ežerų kraštas“ pradėjo vykdyti daug ir stambių projektų. „Pavyzdžiui, pernai mes dviese su projektų vadybininke vykdėme septynis projektus, trys iš jų – labai didelės apimties“, – sakė pašnekovė ir vardijo, jog vienas – „IT programavimo ir robotikos kompetencijų plėtra pasienio regionuose Latgalos, Visagino ir Ignalinos mokyklose“ („ROBONET“) projektas, skirtas kurti robotikos mokyklas, iš jo lėšų buvo įsigyta įranga, įkurti būreliai, apmokyti jų vadovai.

Kito projekto – „Menų gaudyklė. Kūrybinių rezidencijų tinklo išvystymas Ežerų krašto regione“ – dalyviai Ignalinai sukūrė aštuonias skulptūras. Penkios jų papuošė miestą, trys – Lietuvos žiemos sporto centrą. Vykdant projektą „Nedarbo mažinimas – verslumo skatinimas derinant verslo modelius ir kūrybiškumą ekologiškame, jauname ir perspektyviame versle“ jaunuoliai praktiškai buvo mokomi kurti ir vystyti verslą. Projektas „Ethno Vibes“, vykdytas kartu su maltiečiais ir italais, buvo skirtas jaunimo įtraukimui į festivalių, masinių renginių organizavimą, siekiant juos daryti patrauklius jaunimui bei paveikius turizmo plėtrai.

Projekte „Ežerų krašto kino lokacijų pristatymas kino rinkai“ 23 regiono objektai, atitinkantys vietos istorinį, gamtinį, kultūrinio paveldo statusą, buvo pristatyti kino sektoriaus atstovams – kino vadybininkams. Buvo vykdomi ir keli „Erasmus+“ projektai.

Kai kurie projektai vis dar vykdomi ir baigsis tik 2023 metų viduryje.

Svarbiau valytoja ar investicijos į regioną?

Anot „Ežerų krašto“ direktorės, jau kurį laiką kiekvienų metų pradžioje, kai tik pradedamas finansavimo skirstymas, prasideda ir neaiškumai dėl „Ežerų krašto“ likimo. „Kokį finansavimą begautų, organizacija stengiasi išsitekti jo ribose ir neprašyti neįmanomo, bet norisi aiškiai žinoti, jog „Ežerų kraštas“ išliks, nes yra svarbus visiems, dalyvaujantiems jo vykdomuose projektuose“, – sakė pašnekovė, pridūrusi, kad šiuo metu įstaigoje dirba trys žmonės – ji, vadybininkė ir buhalterė, bet ne visu etatu. Buhalterė – 0,25 etato, direktorė ir vadybininkė – 0,75.

„Savivaldybėms išlaikyti tris žmones, vykdančius projektus už 1,5 mln. eurų, labai dideli pinigai yra 6 tūkst. eurų, todėl mes kuklindavomės ir susimažindavome etatus, – ironiškai aiškino I. Šidlauskienė. – Šiemet, kai paprašėme tiek, kiek priklauso, pasirodė, jog per brangu mus išlaikyti, nors visad dirbame ne tik kad visu etatu, bet ir dar daugiau, neskaičiuodamos darbo valandų. Tegul valdžia paskaičiuoja, kiek kainuoja išlaikyti viešojo sektoriaus etatus, kurie neretu atveju netgi nesukuria pridėtinės vertės. Mes, faktiškai, esame vienintelė įstaiga ne tik rajone, bet ir visame regione, apjungianti savivaldybes bendradarbiavimui ir pritraukianti lėšas iš europinių fondų. Mano nuomone, tokia įstaiga turėtų plėstis ir sėkmingai veikti toliau, o ne būti uždaroma.“

Kaip vieną iš organizacijos uždarymo priežasčių „Ežerų krašto“ vadovė sakė girdėjusi, jog neva pristeigta per daug panašių įstaigų. „Bet kam uždaryti senas, sėkmingai veikiančias įstaigas, jei galima būtų perskirstyti jų funkcijas, – stebėjosi pašnekovė. – Darbo apstu, norisi užbaigti pradėtus projektus. Be to, kadangi „Ežerų krašto“ steigėjai yra savivaldybių tarybos, norėtųsi, kad ir tokius svarbius regionui sprendimus priimtų tarybos, o ne tik merai“.

Anot I. Šidlauskienės, tokioje srityje veikiančioms organizacijoms be galo svarbus užtarnautas įdirbis ir reputacija. Kiekviena nauja įstaiga daug sunkiau gali įrodyti savo patikimumą ir gebėjimus administruojant didelės apimties projektus. Vertinant paraiškas, tai labai prideda svorio ir didelėje konkurencinėje kovoje gali būti lemiamu faktoriumi.

Darinys – pernelyg sudėtingas

Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas patvirtino, jog neseniai vykusiame „Ežerų krašto“ steigėjų savivaldybių merų susirinkime vienos iš aštuonių savivaldybių meras pareiškė žodinį norą perimti įstaigos veiklos vykdymą. „Buvo svarstomos dvi alternatyvos – arba įstaigos likvidavimas, arba jos atidavimas kažkuriai iš įtrauktų savivaldybių, – aiškino meras. – Viena iš savivaldybių šiuo metu pareiškė žodinį norą perimti visas „Ežerų krašto“ funkcijas. Politiniai žodiniai sprendimai jau priimti, dabar laukiame tos savivaldybės tarybos narių sprendimo.“

J. Rasikas nenorėjo atskleisti, kuri savivaldybė pasiryžo prisiimti įstaigos valdymo naštą, bet paaiškino, kodėl buvo pradėta ieškoti tokių sprendimų. Anot jo, kadangi „Ežerų kraštas“ turi daug dalininkų, pernelyg sudėtingas yra jo koordinavimas.

„Ir iš viso „Ežerų krašto“ darbas vyksta sudėtingai – dalininkai nesusirenka į susirinkimus, dalis jų jau ir anksčiau pareiškė norą išeiti bei priėmė savo savivaldybių tarybose sprendimus parduoti savo dalį, – vardijo pašnekovas. – Įstaiga jau seniai pradėjo byrėti. Likusioms savivaldybėms didėja jos išlaikymo kaštai, todėl ir prasidėjo diskusijos, ką toliau daryti.“

Meras patikino, jog rajone yra kitų savivaldybės finansuojamų įstaigų, galinčių perimti „Ežerų krašto“ funkcijas ir plėtoti panašią veiklą bei organizuoti papildomų veiklų. „Mums, trims savivaldybėms – Zarasų, Visagino ir Ignalinos – yra sukurta Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros agentūra, kuri nėra pakankamai įveiklinta, – tikino J. Rasikas. – Mes tikrai ieškosime alternatyvų, gal net labiau domintų veikla šių trijų savivaldybių funkcinės zonos pagrindu. Tas formatas, kuriuo iki šiol veikė „Ežerų kraštas“, sudėtingai funkcionuoja ir yra nebeefektyvus.“

Vytauto Ridiko nuotr.