Buvusi ilgametė Vyžuonų bibliotekos vedėja, Utenos literatų klubo „Verdenė“ narė beveik 90 metų sulaukusi Baniutė Baravykienė iš Vyžuonų miestelio nuo rugsėjo Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Vyžuonų filiale eksponuoja savo piešinių parodą „Iš užmirštos lentynėlės“. Darbuose moteris vaizduoja gamtą, metų laikus ir nematytas būtybes. „Man visada atrodė, kad kitos gyvasties formos, kaip ir žmogus, taip pat turi sielą“, – teigė ji.
Iš kur esate kilusi?
Esu iš Ginučių kaimo (Ignalinos r.).
Ilgą laiką dirbote Vyžuonų bibliotekos vedėja. Ar šiuo metu pasiilgstate šio darbo?
Labai sunku buvo auginti keturis sūnus ir tuo metu dirbti. Kartais nespėdavau visų numatytų darbų nudirbti, todėl nusipirkau dviratį, su kuriuo važinėdavau po kaimą. Namie turiu daug dovanotų knygų iš tų laikų, kuomet dirbau. Džiaugiuosi, kad įpratinau ir vyrą skaityti, nes kažkada auginome vaikus ir neturėdavome tam laiko, o dabar nuolat lankomės Vyžuonų bibliotekoje.
Man teko būti šalia rašančių žmonių. Ne kartą buvau susitikusi su tokiais žmonėmis kaip Juozas Baltušis, Paulius Širvys, Bronius Radzevičius. Pamenu, kai šaltą žiemos vakarą skaitovas Laimonas Noreika buvo atvažiavęs su Pauliumi Širviu. Tuomet bibliotekoje susirinko daug žmonių ir visi klausėsi Pauliaus Širvio aukštaitiškos kalbos. Ilgiuosi tų susitikimų su gerais žmonėmis.
Kokiomis temomis rašėte 2012-ais metais išleistoje daugelį metų rašytos poezijos knygoje „Sau ir tau arba atavarai“?
Rašiau atsivėrimą be jokių paslapčių. Tai paprastas, eiliuotas pakalbėjimas.
Kada gimė mintis parašyti poezijos knygą?
Kai buvo sunku. Kartais gali lengvai įsilieti į pokalbį su žmogumi, bet būna ir tokių momentų, kai nenori atskleisti savo išgyvenimų kitam žmogui. Prie popieriaus lapo paprasčiausiai leidi savo mintims išplaukti į paviršių. Kai aplinkui akli, kai aplinkui kurti, baltas popieriaus lape, tu tik vienas arti.
Ar tiesa, kad buvote linkusi į meną nuo vaikystės?
Žmonės sakė, kad paišydavau neblogai. Nelabai prisimenu pradinės mokyklos laikų, bet tikriausiai jau tuomet piešdavau. Šiuo metu parodoje eksponuojamus darbus pradėjau piešti kažkur prieš 20– 25 metus. Tiksliai negaliu pasakyti.
Kokių pomėgių turite šiuo metu?
Šiuo metu neturiu sveikatos, tad tik gėlytes prižiūriu. Prieš 25-erius metus nėriau kabliuku. Pavyzdžiui, kabliuku nunerdavau lapą iš įvairiaspalvių siūlų. Paskui šiuos nėrinukus sudėdavau į paveikslą. Mano vyras rėmelius dirbdavo, drobę aptempdavo, o aš paveikslus kurdavau.
Kaip Jums gimsta tokios meniškos idėjos?
Neturiu išankstinės nuostatos. Ramiai atsisėdu, pradedu piešti taškeliais ir žiūriu, kas išeina, o idėjos gimsta iš aplinkos ir nugyvento gyvenimo. Pamenu, kai paėmusi geltoną flomasterį prisiminiau gėlytes, kurios žydėdavo mūsų girioje, kur mes karves ganydavome. Mes visada tas gėlytes saugodavome, kad karvės nenumindytų, kad vabaliukai nesugraužtų.
Kada pradėjote domėtis menu ir pati jį kurti?
Viskas prasidėjo tuomet, kai mano sūnus atvežė iš turgaus flomasterių. Su jais ėmiau piešti.
Net nereikėjo jokių eskizų pieštuku. Kartais pati stebiuosi, kas mano rankas po popieriaus lapą vedžiojo.
Kuo Jūsų piešimas išsiskiria iš kitų?
Tikriausiai paprastumu. Man visada atrodė, kad kitos gyvasties formos, kaip ir žmogus, taip pat turi sielą. Dažnai piešiau baubukus, pavyzdžiui, raudonųjų burokėlių baubuką, rugiagėlės baubuką. Baubukas – tai tokia būtybė, kurią jauti, kad ji yra, bet tu to nesupranti. Ji gal net šiek tiek baugina žmogų.
Kodėl siejate savo meną su lietuvių liaudies temomis?
Taip išeina savaime. Mano piešiniuose daug gamtos, gėlių, baubukų, velnių… Savo darbuose dažnai vaizdavau metų laikus, pavyzdžiui, piešdavau gelsvus pienių lapus rudenį.
Kodėl sugalvojote po tiek metų eksponuoti savo darbus Vyžuonose?
Niekas net nežinojo, kad piešiau. Visus savo piešinius saugojau lentynėlėje po televizoriumi. Man tada atrodė, kad buvo žmonių, kurie geriau paišė. Vieną dieną apie tai netyčia užsiminiau vyr. bibliotekininkei Daivai ir pasakiau, kad turiu užsigulėjusių piešinukų lentynoje. O ji nusprendė, kad šie piešiniai verti dėmesio.
Vytauto Ridiko nuotr. ir vaizdo įrašas
