„Šalin ašaras. Reikia sprendimų. Skubių spren­dimų, kaip padėti Ukrainos žmonėms ir apsaugo­ti Europą nuo tolesnės Putino Rusijos agresijos. Ir prisipažinsiu: balsuoju už Ukrainą, o mintyse – Lietuva“, – teigė Vilija Blinkevičiūtė, Europos Par­lamento narė ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė. Pokalbis su ja – apie Europos Parla­mento ir kitų Europos Sąjungos institucijų spren­dimus dėl karo Ukrainoje.

Ar, prasidėjus karui Ukrainoje, klausėte savęs: o kas, jeigu…?

Ko gero, vienaip ar kitaip visi to paklausėme savęs. Mano klausimas buvo toks: kas būtų, jei Lietuva nebūtų ES ir NATO narė? Ir tikiu, kad visi turime vieną vienintelį atsakymą.

Pagaliau aiškų atsakymą turi ir ES. Įvyko istorinių lūžių dėl požiūrio į dabartinę Rusiją. Tai rodo priimami sprendimai: dar kartą didinama parama Ukrainai, griežtinamos sankci­jos Kremliui ir su juo bendra­darbiaujančiam Baltarusijos režimui.

Pirmą kartą istorijoje ES fi­nansuos ginklų ir kitos įrangos pirkimą ir tiekimą užpultai ša­liai: Ukrainai skirta 450 milijo­nų eurų, už kuriuos ši galės įsi­gyti ginkluotės.

Kokie kiti ES sprendimai Ukrainai remti?

Dar prieš karą, vasario 16 dieną, Europos Parlamentas balsavo skirti skubią 1,2 mili­jardo eurų paramą Ukrainai. Tai yra šeštasis ES paramos Ukrai­nai paketas. Nuo 2014 m. Ukrai­nai jau skirti 5 milijardai eurų.

Labai svarbu, kad, jau prasi­dėjus karui, ES valstybės vien­balsiai sutarė priimti Ukrainos pabėgėlius 3 metus, nereikalau­jant prieš tai pateikti prieglobs­čio prašymo, bei teikti jiems pagalbą.

Ir tai yra tik nedidelė da­lis sprendimų iš viso paramos paketo.

Kaip vertinate sankcijas Rusijai, Baltarusijai?

Tai atsakas į taikios valstybės užpuolimą. Tai vienas iš būdų paveikti agresorių ekonominė­mis, finansinėmis priemonė­mis, apriboti jo galią. Neabejoju, kad sankcijos bus veiksmingos, nuoseklios, stiprinamos. Kad jas pajus ir tie, kurie naudojasi Va­karų gėrybėmis. Turiu galvoje ne tik oligarchus, jų prabangias jachtas ir vilas. Turiu galvoje vi­sus, kurie prisidėjo prie žmonių žudynių, kurie įsako bombar­duoti Ukrainą.

Turime būti tvirti, nes karas Ukrainoje, norime ar nenorime, palies mus visus, mūsų gyveni­mus. ES laukia iššūkis iki mini­mumo atsisakyti Rusijos žaliavų, dujų ir naftos. Naujoji Vokieti­jos valdžia su socialdemokra­tais priešakyje sustabdė dujotie­kio „Nord Stream 2“ projektą. Tai kainuos ir Vokietijai, ir kitoms Va­karų Europos valstybėms. Todėl ir sakau: turime būti tvirti ir nuo­seklūs. Tokia yra laisvės kaina. Negalime pasiduoti Rusijos šan­tažui, melui ir agresijai.

ES pagaliau uždraudė Kremliaus žiniasklaidos priemones savo teritorijoje…

…ir Rusija nebegalės skleis­ti savo melo, kad pateisintų V. Putino karą. Man visada buvo keista, kad melas, nukreiptas prieš ES, prieš Ukrainą, prieš visą demokratinį pasaulį, Euro­poje liejasi laisvai.

Propaganda yra ginklas. Ne veltui visus Rusijos žmones Putinas tiesiog izoliavo nuo informacijos. Kuo reikia būti, kad meluotum savo valstybės žmonėms apie karą, žūvan­čius žmones, griaunamą tai­kią kaimyninę valstybę? Kad taip stipriai nemylėtum ne tik Ukrainos, bet ir savo valstybės žmonių? Kad grasintum visam pasauliui branduoliniu ginklu ir apšaudytum Ukrainos atomi­nes jėgaines?

Šią savaitę Europos Par­lamentas balsavo dėl reko­mendacijų, kaip sustabdy­ti pavojingą užsienio kišimąsi, dezinformaciją ir grėsmes de­mokratijai. Į šias grėsmes pa­tenka ir slaptas politinės vei­klos finansavimas iš priešiškų valstybių. Europos Parlamen­tas taip pat balsavo už tai, kad visoje ES būtų uždraustos „auksinės vizos“, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiai mainais už investicijas gali gauti pilie­tybės teises ar leidimus gyven­ti ES.

ES aktyviai gina savo demo­kratiją. Pagaliau.

www.blinkeviciute.eu