Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatas Į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatinėje rinkimų apylinkėje Utenoje Stanislovas Giedraitis. „ Utenos diena“ paprašė Užpalių garbės pilietį žurnalistą Stanislovą Balčiūną parengti intervių su kandidatu apie jo ketinimus ir tikslus siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Prezidento norą kurti gerovės valstybę ir tobulinti regioninę politiką.

Jūs jau buvote Seimo nariu išrinktas vienmandatinėje Mažeikių rinkiminėje apylinkėje, tai kodėl dabar kandidatuojate Utenoje?
Taip jau likimas lėmė, kad man teko dirbti Dzūkijoje Alytaus rajone „ Dainavos “ kolūkio pirmininku, vėliau – Vykdomojo komiteto pirmininku, o Žemaitijoje Mažeikių rajone daug patirties ir prakaito išliejau statant Mažeikių naftos perdirbimo įmonę ir patį Mažeikių miestą. Nors esu pašlovintas Mažeikių garbės piliečio vardu ir Žemaitijos žmonės pasitikėjo manimi, išrinkdami į Seimą vienmandatėje apylinkėje, tačiau dar labiau jaučiau moralinę skolą savo gimtajam Aukštaitijos kraštui – Utenai. Man rūpi visa Lietuva, bet gimtinės nemylėti negaliu, nes čia mano šaknys. Tėvas Antanas buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu ir Lietuvos kariuomenės kūrėjo medaliu . Man Utena savotiškai šventa vieta. Jeigu pažvelgtume į dabar išpopuliarėjusią tradiciją ruošti giminės medį, tai mano šaknys tikrąją to žodžio prasme, būtų Aukštaitijoje. Istorikas Algirdas Antanas Baniulis, tyrinėjęs Užpalių dvaro istorija nuo XVI amžiaus nustatė, kad Radvilų įgaliotas Užpalių ir Pienionų dvarus valdyti nuo 1545 m iki 1552 m buvo paskirtas Povilas Šimkaitis Giedraitis. Taigi, Užpaliuose – mano prosenelių pėdsakai . Čia man teko lankyti pradines klases Užpalių vidurinėje mokykloje, o baigęs Antalgės septynmetę, mokiausi Buivydiškių žemės ūkio technikume, esu baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją ir dar mokiausi Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje, kaip mes studentai tada juokavome, ją dvasine akademija vadindami, nes buvo keistas tų laikų paradoksas – filosofiją mums ir Dvasinės akademijos studentams dėstė tie patys profesoriai.

Rinkimų kampanijos metu jau spėjote artimiau susipažinti su Utenos krašto verslo, kultūros, savivaldos, inteligentijos atstovais. Kokių tikslų siekiate tokiuose susitikimuose?
Susitikimuose dar artimiau pajutau aukštaitišką žmonių nuoširdumą, išprusimą ir pajutau, kad jiems nereikalingi tušti pažadai, jie nori sužinoti , ką galėčiau padaryti šio krašto, o ir visos Lietuvos naudai.
Man, artimai pažįstančiam Lietuvos kaimo žmones, šeimas, jų rūpesčius, neseniai Užpaliuose šventėje „ Paprasčiausiai pasiilgau arklio“ įspūdį padarė tai, kad šio krašto vaikai jau nuo kūdikystės mokomi pamilti arklius. Daug kartų esu bendravęs su daugkartine Sartų žirgų lenktynių nugalėtoja, garsia ūkininke, arklininkystės ir etnografinio muziejaus įkūrėja Viktorija Jovariene. Tai jos nuopelnas populiarinti žirgininkystę. Utenos kraštui, puoselėjančiam žirgininkystės tradicijas, kai kasmet žirgų varžybos rengiamos Rašės hipodrome, atsiranda viliojanti perspektyva ateičiai. Susitikau su neblogą bazę žirgynui turinčiu uteniškiu Leonardu Rinkevičiumi, kuris jau turi trenerių, dirbančių su žirginį sportą pamėgusiais vaikais. Todėl galvoju apie žirginio sporto mokyklos steigimą Utenoje.
Beje, aš pats, būdamas sklandymo sporto mėgėju, matau geras perspektyvas ir aviacijos mokyklos kūrimui. Tai būtų mano mažas indėlis į mielų kraštiečių troškimų išsipildymą. Ir galvojant apie Seimo nario pareigą, dėsiu visas pastangas, visų pirma, kuriant ir leidžiant naujus įstatymus ar tobulinant jau esamus. kad Utenos apskrityje žmonės savo kasdienybe pajustų, kad jų gyvenimas artėja prie to, kas vadinama žmonių gerove. Be to šios rinkiminės kampanijos metu, susitikęs su daugeliu paprastų šio krašto žmonių, Utenos inteligentijos atstovų nuoširdžiai išsikalbėjęs su meru Alvydu Katinu, pajutau jų svarbiausių troškimų, svajonių pulsą. Bet tai nereiškia, kad aš būsiu susirūpinęs tik uteniškių reikalais ir kad dirbsiu tai, ką turėtų veikti savivaldos instancijos – pradedant seniūnijomis ir baigiant rajono valdžia, o Seimo nario pareiga pasirūpinti, kad vietos savivalda turėtų daugiau juridinių galių ir finansinių galimybių, sprendžiant žmonių poreikius.

Utenoje jau kelis dešimtmečius veikia ne tik Aukštaitijai bet ir visai Lietuvai svarbios stambios įmonės- mėsos kombinatas, alaus darykla, trikotažo fabrikas. Ne kartą esu girdėjęs atsakingų valdžios atstovų, net čia išrinktų Seimo narių samprotavimus apie investicijų pritraukimą, naujų įmonių kūrimą, darbo vietų steigimą, bet kol kas iki šiol pastebimų pokyčių nėra. O ar visų uteniškių norai sutampa su valdžios žmonių siekiais?
Kaip minėjau, meras Alvydas Katinas kuria gana toliaregiškus planus naujų įmonių kūrimui, bendradarbiaujant su Ekonomikos ministerija, baigiama paruošti dokumentacija pramonės parko kūrimui. Kokio pobūdžio, kokios krypties įmones čia kurti diktuoja rajono geografinė padėtis ir unikalios gamtinės sąlygos, nuostabus kraštovaizdis su daugybe miškų, ežerų, upių ir upelių, bei nelabai derlingais, kalvotais žemės plotais. Galvoju, kad reikėtų Seimo sprendimų, kaip padidinti finansines ūkininkų galimybes plėtoti gyvulininkystę, miškininkystę, nustatyti Utenos rajone didesnes produkcijos supirkimo kainas, o tai būtų puiki galimybė ir puiki bazė tolesniam pramonės įmonių augimui ir naujų kūrimui. Todėl tikiuosi, kad Utenoje turėtų atsirasti daugiau maisto pramonės ar net farmacijos įmonių, medienos perdirbimo ir baldų gamybos, o rūpinantis miškininkyste, miškų savininkams, turintiems girių plotus saugomose teritorijose, leisti pasistatyti miškams prižiūrėti reikiamus pastatus.
Iš bendravimo su uteniškiais iš jų nuoširdžių, atvirų pokalbių su jais, supratau, kad šiems siekiams turi būti padėtas tvirtas pamatas. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kodėl Utena kai kuriems, net čia gimusiems, nėra išsvajotoji gyvenimo vieta, kodėl dalis jaunimo jei neemigravo į užsienį, tai nors išvažiavo į didžiausius šalies miestus. Ir argumentas, kad čia nėra pakankamai patrauklių darbo vietų, nėra pats svarbiausias. Utenos patrauklumą jaunimui lemia kultūros gyvastis, kuri ir turėtų būti pamatas investicijoms, darbo vietų kūrimui. Manau, kad tą supranta ir kūrybinės sielos žmogus rajono meras. Todėl tikiu, kad kultūros klausimams spręsti turėtų būti palanki aplinka. Utena ypatingas ir svarbus Aukštaitijos ekonomikos ir kultūros centras, o kultūros puoselėjimas šiame krašte turi lemiamą poveikį žmonių dvasiniams ir materialiniams poreikiams tenkinti, valstybės regioninės politikos programai įgyvendinti.
Utenoje jau nuo 1983 m susiformavo ir kūrybinę veiklą pradėjo „ Žaliaduonių“ teatras, kuriam vardą po rašytojo A.Miškinio spektaklio „ Žaliaduonių gegužė“ pasiūlė aktorius Ferdinandas Jakšys. Už šį spektaklį teatras pelnė Boriso Dauguviečio premiją, o per kelis veiklos dešimtmečius, dalyvavęs net tarptautiniuose teatro festivaliuose, populiarindamas savo krašto rašytojų P.Daunio, P.Panavo, R.Kalyčio, S.Šaltenio kūrybą, ne kartą apdovanotas prizais ir diplomais, o už P.Panavo „ Daumantą “ – garbingą „Aukso paukštę“. Šio teatro siekis – ne vien šalies ir pasaulio dramaturgijos klasikų, bet ir Aukštaitijos rašytojų kūrybos, ypač gimtąją tarme, populiarinimas ir sklaida, siekiant aukščiausių švietėjiškų, dvasinio tobulėjimo, pilietiškumo ugdymo tikslų. Teatro veikla – rimtas pamatas siekiant valstybinio teatro statuso. Šiuo teatru jau domėjosi aktorius Ramūnas Abukevičius, režisieriaus Oskaro Koršunovo aktoriai, tačiau dėl rimto teatro statuso neturėjimo, jie Utenoje nepasiliko. Šiuo metu teatrui net nebeatsirado vietos Utenos kultūros centre, todėl Utenos šaulių namuose glaudžiasi Utenos kamerinis teatras
Įkūrus solidų valstybinį dramos teatrą Utenoje, veikiantį kartu su kitomis, jau esančiomis kultūros institucijomis – dainų ir šokių ansambliu „ Vieversa“, kitais folkloro kolektyvais, vaikų ir jaunimo teatro studijomis, kurioms toks teatras taptų siekiu ir tikslu, susidarytų visas kompleksas, regioninės kultūros konglomeratas, viliojantis ne tik meno trauka žavėti suaugusius, bet ir jaunimą, norintį ateitį sieti su Utena.
Beje, kaip teigia žymus liaudies meno žinovas daugelio respublikinių dainų švenčių vadovas ir dirigentas profesorius Algirdas Vyžintas, uteniškių „Vieversa “ nenusileidžia valstybiniam dainų ir šokių ansambliui „Lietuva“, tik tai, kad neturi jam lygaus statuso, jo veikla ir garsas neturi tokio pat populiarumo.
Kai susitikau su vilniete baleto meistre Vaida Šniurevičiūte, Utenoje įkūrusia baleto mėgėjų būrelį, kurį lanko apie 40 uteniškių vaikų, pastebėjau dar vieną žavų uteniškių jaunimui kultūros židinėlį .
Utenos krašto inteligentija, remianti mano kandidatavimą į LR Seimą, žinodama, kad skiriu didelį dėmesį valstybės regioninei politikai, prašo mane padėti spręsti visai Aukštaitijai svarbias kultūros ir ekonomikos problemas. Todėl jau paruošiau dokumentus ir prašau LR Vyriausybę neatidėliojant spręsti Valstybinio teatro įkūrimo Utenoje klausimą, o mano bendrapartiečiai, dabartiniai Seimo nariai, nuoširdžiai pritaria.

Tarp daugelio kandidatų į Seimo narius net trys puoselėjantys socialdemokratines idėjas, net keli kandidatai su Utena neturi nieko bendro, netgi vilniečiai. Ar tai negali turėti įtakos rinkimų rezultatams ir rinkimus vėl laimės vienintelis šio krašto žmogus, atstovaujantis vienai opozicinei partijai?
Nesiimsiu tyrėjo vaidmens, kodėl taip atsitiko, bet artėjant rinkimams, aštrėja ir kova, ieškoma priekabių prie socialdemokratų. Štai net merui priekaištaujama, kad savo šeimos žemę perleidžia pramonės parko kūrimui. Jeigu panašiai pasielgtų konservatoriai, tai jie tai motyvuotų, kaip kilnų šeimos poelgį uteniškių naudai.
Įvairiuose kandidatų į Seimo narius programinėse nuostatose, reklaminiuose leidinėliuose apstu minčių, kad reikia investicijų, reikia naujų darbo vietų, socialinės atskirties mažinimo, didesnių atlyginimų ir pensijų, skurdo mažinimo. Neabejoju, tą žino ir supranta kiekvienas Lietuvos pilietis, žino, kad mažinti ar atiminėti pensijas- žemos moralės veiksmas, bet tokio žinojimo maža, kad būtum išrinktas Į Seimą. Kur kas svarbiau realiai imtis darbų, kurie padėtų kurti gerovės valstybę, parengti tokius įstatymus, kurie būtų palankūs ir uteniškiams, ir visos Lietuvos žmonėms. Tai šventas mano tikslas, mano pareiga, mano svarbiausias gyvenimo darbas.

^{Politinė reklama apmokėta iš LSDDP rinkiminės sąskaitos. Užsakymo Nr. UDU/SM-02}