Kartais sutvarkyta miško infrastruktūra gali ne tik padidinti pelną, gaunamą iš žaliojo turto, bet ir pagerinti santykius su kaimynu – tuo įsitikino ir miškininkas Ramūnas Gudelis. Pavasarį atšilus orams ar po smarkaus lietaus jo miško keliai tapdavo sunkiai įvažiuojami, tad, norėdamas patekti į savo valdas, miškininkas turėdavo prašyti kaimyno leidimo su technika važiuoti per jo žemę. R. Gudelis šią problemą išsprendė pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP).

Gauti paramą gana paprasta

R. Gudelis Utenos rajone greta Antalgės kaimo turi kiek daugiau nei 2 hektarus miško, per kurį eina keliukas, galvos skausmą kėlęs ne tik dėl sunkaus patekimo į mišką po lietaus, bet ir apkartusių santykių su kaimynu. „Kaskart rudenį ir pavasarį susidurdavau su ta pačia problema – pažliugusiu neįvažiuojamu miško keliuku, kuris dėl duobių ir pelkių neatlaikydavo sunkiasvorės technikos. Nors ir neilgas – vos septyniasdešimties metrų, keliukas buvo pagrindinė arterija, leidžianti kokybiškai tvarkyti savo turtą, tad jo praradimas grėsė prastovomis ir pašlijusiais santykiais su kaimynu. Kaskart palijus, tekdavo prašyti jo leidimo iki savo miško važiuoti per jam priklausančią žemę. Sunkiasvorė technika drėgnu oru išdraskydavo žemės paklotę, tad buvo nemalonu kaimynui nuolat „pakišti kiaulę”, niokojant jo valdas, ir jaustis skolingam”, – šypsosi R. Gudelis.
Pasak jo, už gautą KPP paramą miškų infrastruktūrai gerinti pagaliau buvo įrengtos dvi kelio pralaidos, pastatytas kokybiškas naujas pylimas, keliais sluoksniais viskas padengta nauja danga, visiškai rekonstruoti prie keliuko esantys grioviai. Miškininkas pagaliau jautėsi pilnateisiu savo turto valdytoju, nes nebebuvo kliūčių jį eksploatuoti. Kaip teigė R. Gudelis, įgyvendintas projektas jam taip palengvino miško tvarkymą, tad tapo tam tikru proveržiu – pavasarį su sūnumi jie žada sodinti naujų medžių ir vykdyti plėtrą.
„Ši parama skirta tiek didiesiems, tiek mažesniems miškų valdytojams, nes paraiškas gali teikti vienas pareiškėjas ar su partneriai. Aš programoje dalyvavau vienas, kaip fizinis asmuo, todėl iš pradžių nerimavau, kad bus sunku užpildyti reikalingą dokumentaciją, tačiau pateikiant paraišką ypatingų žinių nereikėjo – pats prisėdęs užpildžiau standartines formas, viskas jose buvo aišku. Tiesa, vėliau keliose vietose reikėjo truputį patikslinti ir papildyti informaciją, tad su manimi susisiekė Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistai ir greitai bei paprastai viską išaiškino. Per kelis mėnesius paraiška buvo įvertinta ir patvirtinta, o darbus miške pradėjome jau po pusmečio. Svarbiausia tinkamai viską apgalvoti, racionaliai įvertinti dabartinius ir ateities poreikius, pasverti savo pajėgumus, susiskaičiuoti biudžetą, o tada telieka išnaudoti teikiamas galimybes”, – patarė R. Gudelis.

Didina miškininkų pelną

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad gegužės 2 d. iki birželio 30 d. miškų savininkai ir valdytojai gali sekti R. Gudelio pavyzdžiu ir teikti paraiškas paramai pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą” veiklos sritį „Parama miškų infrastruktūrai gerinti”.
„Kiekvienas miškininkas žino, kad tvarkingas, žvyru padengtas kelias mažina provėžų atsiradimą, kurias vėliau reikėtų lyginti, apsaugo nuo galimų miško paklotės išvažinėjimų, o įrengtos pralaidos ir griovių sistemos reguliuoja lietaus vandens perteklių, tad miško keliai tampa įvažiuojami – gavus paramą, visa tai būtų galima įgyvendinti įdedant labai mažą dalį savo lėšų, – sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Dalia Rutkauskaitė. – Dabar miškų valdytojams yra puiki proga pasinaudoti teikiama galimybe ir atnaujinti miškų infrastruktūrą, iki 80 proc. išlaidų kompensuojant pagal KPP. Tai ne tik pagerins dabartinę kelių būklę, bet ir taps puikia investicija į vėliau gaunamą ekonominę naudą iš miško: strategiškai išplėtotas ūkinių miškų kelių tinklas padeda greičiau išvežti daugiau medienos, tinkamai sutvarkyti keliai mažina miškavežių prastovas ir palengvina jų patekimą į kirtimvietes.”
Specialistai priduria, kad didžiausia paramos suma vieno paramos gavėjo projektui negali viršyti 200 tūkst. eurų, o iš viso 2014–2020 metų programos laikotarpiu – 400 tūkst. eurų. Tokia pat ir galima didžiausia per visą laikotarpį partnerių ir (arba) susijusių įmonių gauta bendra paramos suma.
Pasak D. Rutkauskaitės, pernai paramai pagal šią priemonę buvo skirta 700 000 Eur, paraiškų rinkimo laikotarpiu buvo pateiktos 8 paraiškos, kuriose bendrai prašoma suma siekė apie 707 tūkst. Eur.

Laikraščio „Utenos diena” ir Žemės ūkio ministerijos inf.