Mūsų rajone apgyvendintos nuo karo iš savo tėvynės pabėgusios ukrainiečių šeimos dar ilgai nepamirš tankų traiškomos Ukrainos. Jų akyse – ašaros ir troškimas greičiau apkabinti tuos, kurie aukodami savo gyvybes šiandien aršiai kaunasi su okupantais, viltis kažkada sugrįžti į nesugriautus ir su žeme nesulygintus namus. Nors Sudeikių miestelyje ramu ir saugu, čia apgyvendinti ukrainiečiai vis dar negali ramiai miegoti, nes mintys ir dieną, ir naktį sukasi apie kraujuojančią šalį.
Visą straipsnį apie tai skaitykite šeštadienio laikraštyje „Utenos diena“.
Deimantės Kazokaitės nuotr.
