Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių rajonų savivaldybės. Tokius duomenis kiekvienais metais skelbiantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas įvertino ir Utenos rajono savivaldybę. Paaiškėjo, kad mūsų rajonas atsidūrė žemesnėje vietoje nei pernai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Utenos rajono savivaldybė šiemet 29-30 vietas mažųjų savivaldybių indekse (54 balai iš 100) dalijasi su Elektrėnų savivaldybe (pernai 23–25 vietas dalijosi su Telšių ir Prienų rajonų savivaldybėmis). Tarp geriausių įvertintų pateko „Investicijų ir plėtros” bei „Turto valdymo” sritys. Prasčiau nei vidutiniškai įvertintos „Komunalinės paslaugos”, „Transportas”, „Sveikata ir socialinė rūpyba”, „Mokesčiai” bei „Biudžetas”.
Utena išsiskiria iš mažųjų savivaldybių gausesnėmis pritrauktomis užsienio investicijomis. 2017 metais tiesioginių užsienio investicijų savivaldybėje buvo 147,7 mln. eurų (vienam gyventojui jų teko 3 894 eurai, palyginti su 1 251 euru mažosiose savivaldybėse). Tačiau materialinių investicijų vertė siekė 52,6 mln. eurų (jų vienam gyventojui teko 1 371 euras, palyginti su 1 423 eurų vidurkiu).
Utenos rajono ekonominio aktyvumo rodikliai taip pat geresni nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse. Tūkstančiui gyventojų teko 25,5 veikiantys ūkio subjektai (vidurkis – 23,7), 42,8 išduoti ir pratęsti verslo liudijimai (vidurkis – 41). „Mokesčių” sritis gavo prastesnį įvertinimą, nes pagrindinis nekilnojamo turto tarifas siekė 0,9 proc., kai vidutiniškai – 0,7 proc. Vidutinis žemės mokesčio tarifas mūsų rajone (1,04 proc.) buvo didesnis nei tarp mažųjų savivaldybių (0,98 proc.). Nenaudojamo nekilnojamo turto ir apleistos žemės mokesčių tarifai buvo tarp aukščiausių, siekę 3 ir 4 proc. Vis dėl to socialiniai rodikliai buvo kiek prastesnį už vidutinį. Nedarbo lygis (9,9 proc.), ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių (40,7 proc.) buvo aukštesnė, nei vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių (atitinkamai 9,7 proc. ir 28,6 proc.).
Aukštesnį balą „Komunalinių paslaugų” ir „Transporto” srityse sutrukdė pasiekti tai, jog gaminant ir tiekiant šilumą, išvežant atliekas, administruojant daugiabučius bei pervežant keleivius veikė savivaldybei priklausančios įmonės, ir privačiam verslui vietos nebuvo arba stigo. Teigiamai vertinama tai, kad savivaldybei priklausančios įmonės (išskyrus transporto) veikė pelningai.

Pagal LLRI informaciją parengė Lina NARČIENĖ