Specialistų teigimu, vienas aktyviai nusiteikęs daugiabučio namo gyventojas gali paraginti kitus kaimynus pritarti daugiabučio namo atnaujinimui ir inicijuoti susirinkimo organizavimą, kad pajudintų ledus iš vietos. Ką reikia daryti, kad taptum Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos (toliau – Programa) dalyviu, kokių veiksmų imtis, nuo ko pradėti ir į ką kreiptis? Apie tai plačiau – šiame straipsnyje.

Svarbu – iniciatyva

Pasak Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) specialistės Reginos Šilinskienės, vienas daugiabučio gyventojas gal ir sunkiai kažką nuveiktų, bet jis gali kalbėtis su savo kaimynais, raginti juos imtis veiksmų, kad būtų pradėta namo renovacija. Jeigu tai bendrija, galima prašyti pirmininko organizuoti susirinkimą, kuriame būtų priimti tam tikri sprendimai. Jei tai įmonės administruojamas daugiabutis – reikėtų kreiptis į administratorių, kuris taip pat gali surengti susirinkimą.
Specialistė sakė, jog Programa ne tik padeda atsinaujinti savo gyvenamąjį būstą, bet ir sustiprina kaimynų ryšius. „Žmonės dažniausiai daug metų gyvena vieni šalia kitų, pažįsta vieni kitus, daugiau ar mažiau vieni su kitais bendrauja. Jei atsiranda tokia iniciatyvinė grupė, ji gali padaryti didžiulę įtaką kitiems”, – pasakojo R. Šilinskienė. Anot jos, kai jau ištiriama situacija, kad norinčiųjų atnaujinti namą – dauguma, galima kreiptis į renovacijos administratorių (Utenoje tai – Utenos butų ūkis – aut. past.), kuris turi daug informacijos ir gali pasiūlyti sprendimus bei patarti. Tada jau gali būti priimtas sprendimas dėl tolesnių veiksmų. Jei gyventojų susirinkimas nusprendžia dalyvauti Programoje – ruošiamas investicinis planas ir procesas užsiveda.

Pavyksta perkalbėti

Specialistės teigimu, kai kada iš karto nepritarus renovacijai vis tiek įmanoma pamažu pakeisti gyventojų nuomonę. „Nėra paprasta žmogui suprasti, kad tai yra naudinga jam, jog pasikeis jo gyvenamoji aplinka”, – sakė R. Šilinskienė ir pridūrė, kad kai kurie aiškina ir taip šiltai gyvenantys, todėl renovacija jiems esą nereikalinga, o žiemą net laiko atlapotus langus, neva jiems taip karšta. Bet dažnai tokie žmonės nepagalvoja apie savo kaimynus, kurie galbūt atvirkščiai – šąla, ir nesupranta, jog pro atvirus langus jie leidžia pinigus.
Pašnekovė pasakojo, jog žino tokių atvejų, kai administratorius savo iniciatyva parengdavo investicinį planą, sušaukdavo susirinkimą, bet gyventojai renovacijai nepritardavo. Tada, specialistės teigimu, norintieji pradėdavo įkalbinėti nenorinčiuosius ir jiems pavykdavo. „Renovacijos juk reikia ne administratoriui, to reikia visiems namo gyventojams, – dėstė R. Šilinskienė. – Todėl visada yra galimybė susitarti.” Specialistė pabrėžė, kad namo atnaujinimui dažniausiai pritaria jauni žmonės, kurie supranta ne tik gražesnės bei taupesnės gyvenamosios vietos naudą, bet ir galimybę tausoti gamtą bei efektyviau naudoti energiją. Nors, anot pašnekovės, tai nėra taisyklė, nes pasitaiko ir itin garbaus amžiaus uteniškių, kurie nori savo būstą atnaujinti ir palikti tvarkingą anūkams ar vaikams. Pasitaiko ir tokių gyvenamųjų namų, kurių gyventojai pas administratorių ateina jau su surinktais parašais ir pareiškia norą dalyvauti Programoje.

Kiekvienam – sava nauda

Uteniškis Danielius sakė, jog, per Uteną nuvilnijus istorijoms apie darbų nevykdančius rangovus, buvo truputį neramu apsispręsti imtis renovacijos, bet norėjosi gyventi šilčiau bei patogiau, o už šilumą mokėti mažiau. Šis noras nugalėjo visas dvejones ir jau kitų metų pavasarį sename Vyturių mikrorajono daugiabutyje turėtų prasidėti atnaujinimo darbai. Vyras pasakojo, kad dabar, kol namas dar neatnaujintas, nors bute pakeisti langai, vėjas kambarius perpučia skersai išilgai. Anot jo, atrodo, lyg sienos būtų kiauros.
Dauniškietis Raimondas prisipažino, jog nebuvo nei už, nei prieš renovaciją. Jų namas taip pat bus greit atnaujinamas, todėl vyras sakėsi dabar laukiantis pokyčių – įdomu, kaip daugiabutis atrodys. „Kaip dauguma kaimynų norėjo, taip ir aš balsavau, – teigė vyras. – Man buvo gerai ir taip, bet gražiau bei šilčiau gyventi, tiesą pasakius, ne pro šalį.”
Aukštakalnio gyventoja Agnė pabrėžė, jog buvo kalbų apie renovaciją jų daugiabutyje pradininkė ir iniciatorė. „Užsukdavau į kiekvieną butą ir kalbinau kaimynus pritarti renovacijai, – pasakojo moteris. – Iš pradžių tikrai ne visi sutiko, bet pamažu atsirado vis daugiau norinčiųjų, todėl kitais metais jau laukiame renovacijos.”
Uteniškė Aldona prisiminė, kad kaip tik planavo stiklinti savo buto balkoną, kai išgirdo kaimynus šnekant apie renovaciją. Taigi, moteris iškart sutiko su renovacija, nes suprato, kad taip balkono tvarkymas ir stiklinimas jai atsies gerokai pigiau. „Mūsų balkonas buvo stiklintas jau prieš kokius dvidešimt metų, todėl seni mediniai langų rėmai buvo visiškai sutrešę ir perpučiami vėjo, – dalijosi mintimis moteris. – Gyvename viršutiniame namo aukšte, tai į balkoną išeiti buvo neįmanoma, vėjas jausdavosi ir kambariuose.”