Žemių savininkams nederlingi žemės plotai dažnai kelia galvos skausmą. Sklypų nesinori paversti nenaudojamais, bet ir ką nors užauginti juose sudėtinga. Išeitis – apsodinti plotus medžiais. Su Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritimi „Miško veisimas“ tai padaryti nesudėtinga. Statistika rodo, kad net 99 proc. paraiškų yra patvirtinamos. Norintys gauti paramą „Miško veisimui“ paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai gali teikti iki balandžio 30 dienos.
Jaunuolynas vietoje nederlingų kalvų
Lazdijų rajone gyvenančiam Kazimierui Juknai nuosavybės teise priklausanti žemės ūkio paskirties žemė dideliu našumu nepasižymi. Vyras seniai svarstė, kaip nederlingą žemę paversti bent kiek naudinga. Kultūrų, kurioms nereikalinga soti dirva, auginimo galimybė atkrito – sklypai labai kalvoti. Tuomet plotą sugalvojo apsodinti mišku. Galimybė gauti KPP paramą tapo paskata įgyvendinti sumanymą.
„Kad porą ar tris hektarus galėtum apsodinti kokybiškais medžių sodinukais, reikia turėti nemažai pinigų. Pakankamai investicinių lėšų tam neturėjau. Sužinojęs, kad miškui veisti yra galimybė gauti paramą, nusprendžiau teikti paraišką. Iš pradžių kilo nemažai klausimų, tačiau atidžiai perskaičius veiklos srities įgyvendinimo taisykles viskas tapo aišku. Mano džiaugsmui paraiška buvo patvirtinta. Medžių sodinukai jau pasodinti, belieka sulaukti, kada jie taps stipriais medžiais. Apčiuopiamos naudos jaunuolynas kol kas neduoda, tačiau plotas nėra apleistas, jame neželia beverčiai krūmai. Tai labiau investicija į ateitį, kuri bus vertinga jei ne man, tai mano anūkams”, – pasakojo pašnekovas.
Miško dydis ir sudėtis
Be to, kaip pastebėjo K. Jukna, miškų veisimas užkerta kelią apleistų plotų plėtrai, jaunuolynai prisideda ir prie kovos su klimato kaita. Kuo miškų plotai didesni, tuo daugiau anglies dvideginio absorbuojama ir sumažinami jo emisijos kiekiai žemės ūkyje bei miškininkystėje.
Nors pareiškėjai mišką dažniausiai veisia nederlingos žemės plotuose, tai nebūtina sąlyga gauti paramą. Svarbiausia, kad vientiso veisiamo miško plotas būtų ne mažesnis kaip 0,5 ha, išskyrus tam tikrus atvejus, taip pat, kad būtų sodinamos tik vietinės kilmės medžių rūšys, kurių kilmė pagrindžiama kilmės dokumentais. Pageidaujama, kad miškas būtų suprojektuotas taip, kad jo želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių ir ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir 4 dalys liepų.
Tinkamumo kriterijai
Paramos pagal veiklos sritį „Miško veisimas” gali kreiptis juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, arba savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Privalomas mažiausias paramos paraiškų atrankos balų skaičius – 30 balų. Jei paramos paraiškų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad paramos paraiškai neskirta privalomo mažiausio 30 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama. Tačiau reikalingus balus surinkti nėra sunku. Pavyzdžiui, visi su paramos paraiška pateikti projektai skirti tik miško žėliniais apaugusiam plotui prižiūrėti, apsaugoti ir ugdyti ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas, gauna 20 balų.
15 balų skiriama, jei daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Jei miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – skiriama 15 balų. Tuo atveju, kai visi su paramos paraiška pateikti projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., – skiriama 15 balų. Kai miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., pareiškėjui skiriama 10 balų. Pareiškėjams, kurie yra fiziniai asmenys, skiriama 15 balų, juridiniai – 10 balų.
Ričardo PASILIAUSKO nuotr.
