Kalbėdami apie renovaciją daugelis įsivaizduoja tik apšiltintas daugiabučio namo sienas, pakeistus senus langus ar duris. Ir tai – natūralu, nes kiekvienam yra matoma. Tačiau vienas svarbiausių sėkmingos renovacijos aspektų yra šilumos punkto atnaujinimas.

Šilumos tiekimo efektyvinimas
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų (CŠT) asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, nuo 1996 metų įmonės savo veiklos efektyvumą didina keliais būdais. Buvo sumažintos lyginamosios pirminio kuro sąnaudos ir šiluma pradėta gaminti efektyviau. Šiuo metu sutaupymai per metus visiems Lietuvos vartotojams siekia apie 32 mln. eurų. „Sumažinus vidutinius šilumos technologinius nuostolius tinkluose, kitaip sakant, pagerėjus vamzdynų kokybei, yra sutaupoma apie 89 mln. eurų per metus”, – sakė V. Stasiūnas. Jo teigimu, dar vienas svarbus veiksnys, lėmęs net 159 mln. eurų sutaupymų kasmet, yra šilumos gamyboje perėjimas nuo brangių gamtinių dujų prie vietinio 3–4 kartus pigesnio biokuro. Reikia nepamiršti ir šilumos punktų modernizavimo, kai seni elevatoriniai yra keičiami į automatinius nepriklausomo pajungimo šilumos punktus. Tai leidžia per metus sutaupyti dar 43 mln. eurų. Prie mažesnių kainų gyventojams prisideda ir didėjantys renovacijos tempai. „Programa skatina gyventojus šiltinti daugiabučius namus, modernizuoti šilumos punktus ir taip mažinti šilumos vartojimą”, – sakė CŠT vadovas.

Lietuvoje dar prieš keletą metų dominavusias dujas šilumai ir karštam vandeniui ruošti šiuo metu pakeitė biokuras ir sudaro apie 69 proc. Atskiruose miestuose kuro struktūra yra skirtinga. Šiuo metu čia išsiskiria Utenos miestas, gaminantis pigiausią šilumos energiją visoje Lietuvoje. Vasario mėnesį 1 kWh su PVM uteniškiams kainavo 4,39 euro, kai molėtiškiams 5,38 euro, zarasiškiams, rokiškėnams, kupiškėnams („Panevėžio energija”) – 5,77 euro, visaginiečiams – 5,58 euro, anykštėnams – 6,77 euro, ignaliniečiams – 6,79 euro.

Šildymo sistemų tyrimai
Atlikus daugiabučių namų renovaciją kai kuriuose iš jų buvo pastebėti nesklandumai, susiję su šilumos punkto atnaujinimu. Todėl 2015–2017 metais siekiant išsiaiškinti, dėl ko kai kuriuose daugiabučiuose ne visi butai šilo vienodai arba radiatoriuose atsirado pašalinių garsų, buvo atliktas tyrimas. „Renovavome daugiau nei 600 daugiabučių namų šilumos punktų ir nors tik apie 20 iš jų atsirado nedidelių nesklandumų, mes jautėme pareigą išsiaiškinti, dėl ko taip įvyko ir kaip tai sutvarkyti”, – sakė vienos iš įmonių gamintojų šildymo sistemų inžinierius-konsultantas Justas Rutkauskas. Jo teigimu, taip pat svarbu išsiaiškinus priežastis užkirsti kelią jų pasikartojimui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad, atrodytų, nedidelės investicinio projekto rengėjo padarytos klaidos vėliau lemia šildymo sistemos nesklandumus, bene pagrindinė jų – oras šildymo sistemoje. Žinoma, prie kokybiško plano parengimo ir poreikių bei priemonių tikslaus išsiaiškinimo ir perteikimo gyventojams prisideda ir administratorius ar bendrija. „Mūsų rekomendacija labai paprasta – įsigilinti į kiekvieną projektą labai atidžiai ir parengti visus investicinius projektus kuo kokybiškiau”, – sakė inžinierius-konsultantas. Pasak jo, būna, kad, atrodytų, nedideli dalykai lemia problemas vėliau, kaip antai neįrengti du nedideli kraneliai. Jie reikalingi specialiai įrangai pajungti, kuri nuorina viso namo šildymo sistemą ir jokio triukšmo radiatoriuose nebelieka. Kitais atvejais būna ir perteklinių dalykų, kurių visai nereikia, o gyventojai turi už juos sumokėti.

Kokybiškas investicinis planas užtikrina sėkmingą renovaciją.

Autoriaus nuotr.

Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo