Netradicinių vaikų darželių kūrimasis Lietuvoje – naujas mados klyksmas ar neišvengiama būtinybė? Idėja steigti tokį darželį, kuriame vaikai ugdytųsi ir mokytųsi gamtoje, Utenos padangėje ėmė sklandyti jau anksčiau. Ją įgyvendinti pasišovusi nedidelė bendraminčių Utenos tėvų grupelė nenori kalbėti apie madas: jiems svarbiausia, kad jų atžalos lavėtų ir labiau pažintų aplink supančią gamtą, joje tvirtėtų ir grūdintų savo sveikatą.

Su idėja – pas merą
Iniciatyvūs uteniškiai išsakė savo norą Utenoje atidaryti privatų gamtos darželį ir numatė, kad tam labiausiai tiktų maždaug penkis kilometrus nuo Utenos nutolusi sodyba, prie kurios yra ežeras ir miškas. Tačiau šiai idėjai įgyvendinti reikia valdžios pritarimo. Šiuo metu intensyviai renkami tėvų, pritariančių sumanymui, parašai. Kai šie darbai bus baigti, planuojama idėją pristatyti Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdyje.

Uteniškės Dovilė Kvedarė ir Asta Zavackienė sutiko šią iniciatyvą paviešinti „Utenos dienoje” ir papasakojo apie idėją, kuri šiuo metu pristatoma visiems mažamečių vaikų tėvams. „Prieš pusmetį pradėjau domėtis gamtos darželiais. Tam įtakos turėjo mano savanorystė ugdymo įstaigose. Ilgą laiką stebėjau auklėtojų darbą, sekiau savo vaiko savijautą vaikų darželyje. Nusprendžiau, kad mano atžalai būtų geriau augti ir tobulėti ne valstybiniame, o privačiame darželyje. Pradėjau domėtis gamtos darželiais ir mokyklomis. Susiradau bendraminčių, sudarėme per 260 žmonių grupę ir nusprendėme veikti”, – atviravo D. Kvedarė. Anot uteniškių, trūko informacijos, tad moterys kreipėsi į VšĮ Tėvystės centro direktorę ir gamtos darželio „Po smilgom” įkūrėją Ievą Dapšauskę, kuri negailėjo patarimų ir pasiūlymų, mat jos pastangomis įkurti net trys gamtos darželiai Lietuvoje.

Valstybiniais darželiais nusivylusios uteniškės įvardijo priežastį: pasak jų, vaikai į lauką vedami retai. Atžalų mamos ir tėvai girdėjo nusiskundimų iš auklėtojų, kurios dažnai nepatenkintos, kad grupėje daug vaikų, sunku su visais susitvarkyti lauke. „Galbūt joms yra svarbiau įrodyti tėvams, kad jų atžala įstaigoje dirbo: parodyti popieriaus lapą, kuriame kažkas nupiešta ar parašyta. Tai nėra svarbiausias ugdymo metodas. Mažyliams visa tai nuobodu. Juk reikia išmanumo: galima į lauką išvedus vaikus sustatyti juos ratu, kiekvienam duoti po užduotėlę ir jie su malonumu mokysis bei tobulės”, – dėstė mamos, antrindamos viena kitai.

Uteniškių tėvų atstovės įsitikinusios, kad, šios dienos duomenimis, privatų vaikų darželį lankytų kiek daugiau nei dešimt vaikų, o ateityje jų skaičius galbūt ir padvigubėtų. Vijeikių kaime esanti sodyba, jų manymu, geriausia ir tinkamiausia vieta uteniškiams vaikams ugdytis ir tobulėti. Tačiau nereikia pamiršti – tai privatus vaikų darželis, tad tėvams, vesiantiems savo atžalas, reikėtų plačiau praverti savo pinigines. Mamos atviros: už vieną atžalą kiekvieną mėnesį tektų pakloti apie 150 eurų.

Neseniai pas Utenos rajono savivaldybės merą Alvydą Katiną užsukę tėvai, privataus gamtos darželio iniciatoriai, išdėstė savo idėją, tačiau meras išreiškė norą konkrečias mintis jam pateikti popieriaus lape. „Supratome, kad merui reikia konkretumo ir aiškumo”, – tvirtino D. Kvedarė ir A. Zavackienė, šiuo metu aktyviai renkančios tėvų parašus ir registruojančios vaikus, kuriuos tėvai ryžtųsi leisti į privatų gamtos darželį.

Siūlo sekti kitų miestų pavyzdžiu
Tam, kad ši idėja sėkmingai skintųsi kelią į priekį, į Uteną atvykusi ir su tėvais susitikusi I. Dapšauskė „Utenos dienai” prisipažino, kad žengiant pirmąjį žingsnį norisi turėti tvirtą idėjos palaikymą. Tačiau vien to nepakanka, tuo įsitikinusi ir pašnekovė: „Pirmiausia, reikia nusileisti ant žemės. Tėvams reikės mokėti pinigus.”

Dviejų gamtos darželių „Po smilgom” įkūrėja iš valdžios tikisi ne tik idėjos palaikymo. „Tikiuosi, kad valdžia prisidės prie tėvų mokesčio už privatų gamtos darželį finansavimo, – akcentavo I. Dapšauskė. – Galbūt galima skirti lėšas ne tuščioms darželio patalpoms išlaikyti, o paremti tokią tėvų iniciatyvą. Uteniškiai vaikai nori turėti šiek tiek kitokią alternatyvą.”

Moteris vardijo, kad panašaus pobūdžio valstybiniai gamtos darželiai veikia Skandinavijos šalyse, daugelyje vakarų šalių. Lietuvoje tokie darželiai populiarūs ne tik didmiesčiuose: neseniai gamtos darželis duris atvėrė ir Ukmergėje.

„Aš labai tikiu, kad privatus gamtos darželis Utenoje tikrai bus: ir nesvarbu, ar savivaldybė jį parems, ar ne”, – sakė vilnietė I. Dapšauskė ir pridūrė, kad šiuo metu pirmuosius žingsnius jau žengia Šiauliai. Jos teigimu, uteniškių pasirinkta sodyba – puiki vieta su vandeniu, mišku ir nuostabiu gamtovaizdžiu be automobilių bei triukšmo. „Čia vaikai turės nuolat pažinti pasaulį per pojūčius gamtoje. Tai buvimas lauke bet kokiu oru, o lietus – vienas smagiausių reiškinių gamtoje”, – šypsojosi pašnekovė.

Steigiant privačius gamtos darželius susiduriama su įvairiausiomis problemomis: viena iš jų – darbuotojų trūkumas, nes mūsų šalyje ruošti pedagogai beveik nieko neišmano apie lauko pedagogiką.

Ugdymo įstaigose – lauko grupės
Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas teigė, kad tėvų noras turėti išskirtinę ugdymo įstaigą rajone yra sveikintinas.

Per pastaruosius metus Utenos rajone veikiančios ugdymo įstaigos keičiasi – jos tampa ne tik priežiūros institucijomis, bet ir vieta, kur ugdomi ir mokomi vaikai, čia jie turi galimybių atskleisti gebėjimus, saviraišką. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos drąsiai žengia žingsnius į naujoves: vaikų darželiuose sėkmingai formuojami sveikos mitybos įpročiai. Pasak vedėjo, netrukus Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Saulutė” rengiamasi atidaryti vieną bandomąją grupę, kurios vaikai būtų ugdomi lauke. Apie lauko darželius prakalbo ir mokyklos-vaikų darželio „Eglutė” bendruomenė.

Vedėjas prisiminė, kad prieš ketverius metus atėjo viena tėvų atstovė, pedagogė, turinti idėją steigti kitokį vaikų darželį. Tačiau paskaičiavus, kad vieno vaiko išlaikymas tokioje įstaigoje būtų kainavęs daugiau kaip 400 litų, šios idėjos teko atsisakyti. „Anuomet neatsirado tokių tėvų, kurie būtų galėję mokėti tokius pinigus”, – apie uteniškių sumanymą, kurio taip ir nepavyko įgyvendinti, pasakojo R. Kraulišas.

Šiandien Utenoje veikia 17 ikimokyklinio ugdymo įstaigų: aštuonios mieste ir devynios kaime, todėl visi tėvų prašymai dėl vaikų priėmimo į ikimokyklines grupes iki rugsėjo 1 d. bus patenkinti 100 proc. „Vietų ugdymo įstaigose mūsų savivaldybės vaikams yra užtektinai. Eilių nėra, o esant reikalui galime atidaryti ir tris papildomas grupes. Mažiausiems vaikams rodomas didelis dėmesys: savivaldybė rengiasi renovuoti dar du vaikų darželius. Nuo rugsėjo 1 d. bus modernizuotas vienas Utenos vaikų lopšelio-darželio „Šaltinėlis” korpusas, lauke atsivers modernios erdvės. O nuo šių metų pabaigos ar kitų pradžios bus modernizuojamas vaikų lopšelis-darželis „Pasaka”. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms šiemet daugiau lėšų skirta susitvarkyti lauko įrenginiams, aikštynams ar įvažiavimams ir pan.”, – dabartinę švietimo įstaigų situaciją įvardijo vedėjas ir pridūrė, kad jis visuomet pritaria nevyriausybinių organizacijų įsitraukimui į švietimą, sportą bei meną. Jis norėtų, kad ši idėja būtų kuo labiau viešinama ir Utenos visuomenė įsitrauktų į diskusijas.

„Bijau, kad privatus darželis netaptų mados reikalu. Reikia šią idėją gerai apsvarstyti”, – pabrėžė vedėjas R. Kraulišas.

Vytauto Ridiko ir Autorės nuotr.