Spalio 28 dieną Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė surengė mitingą prie Švietimo ir mokslo ministerijos Vilniuje. Šiame mitinge dalyvavo ir keli Utenos Dauniškio gimnazijos pedagogai, kurie pritaria protesto akcijos rengėjams ir sako neketinantys „taikstytis su dabartine situacija, kai neatkuriamas krizės metu sumažintas mokinio krepšelis, nesirūpinama tinkama švietimo kokybe, mokytojų socialinėmis garantijomis ir dėl to švietimas prioritetu lieka tik dokumentuose”.

Kaimo vaikai knygomis ramsto šaldytuvus?

Antradienį šešių pedagogų grupelė iš Utenos Dauniškio gimnazijos vyko į Vilniuje organizuojamą mitingą. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Utenos miesto susivienijimo pirmininkė Laimutė Jasiūnienė „Utenos dienai” teigė, kad mitinge buvo laukiama 400 dalyvių, tačiau jų susirinko per 500. „Žmonės atvyko iš įvairių rajonų. Prieš prasidedant mitingui, dainavo mokytojų choras. Kiekvienas pagal savo galimybes turėjo atsivežti mokyklinius skambučius. Mes taip pat vežėmės savo skambutį bei plakatą su užrašu „Ieškome ministro, mylinčio mokytojus ir mokinius”, – sakė L. Jasiūnienė, pastebėjusi, kad mitinguotojų minioje buvo daug energingų ir drąsių žmonių.
Mokytoja pasakojo tai, kad atostogaujantį Švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį pakeitusi viceministrė Genoveita Krasauskienė neva apkaltino profsąjungas nenoru derėtis su Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau tam prieštaravo vienas iš protesto akcijos rengėjų, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Anot Laimutės Jasiūnienės, šiuo metu šalyje susiklosčiusią situaciją reikėtų spręsti derybomis. „Reikia tiek profesinės sąjungos nariams, tiek ministerijos atstovams susėsti prie bendro stalo ir derėtis. Be derybų – jokių ateities perspektyvų nematyti. Pasiklausius įvairiausių kalbų, baisu pasidaro. Aimanuoja mokytojai, kuriems krauna darbus, už papildomą darbą niekas nemoka. Vadinasi, mokytojas turi dirbti tik iš idėjos. Niekas ne tik nevertina mūsų darbo, bet už tai nepadėkoja. Jaučiamės pažeminti ir apšmeižti ministro, kuris ragino mus „nesvaigti” apie atlyginimų kėlimą. Mane papiktino ir ministro kalbos apie kaimo vaikus, kurie, anot jo, ne tik neskaito knygų, bet ir jomis seną šaldytuvą paremia tam, kad nenugriūtų. Tai tyčiojimasis tiek iš mokytojų, tiek iš mokinių”, – pasipiktinusi kalbėjo L. Jasiūnienė, pridūrusi tai, kad niekuo nesirūpinantis ministras esą visiškai nereikalingas tautai.
Kitą savaitę Utenoje žada apsilankyti ir su pedagogais susitikti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, kuris aptars susiklosčiusią šiandienę situaciją.

Lapkričio viduryje – įspėjamasis streikas

A. Navicko teigimu, neprasidedant ministerijos ir profsąjungų deryboms dėl šių reikalavimų lapkričio viduryje numatoma surengti įspėjamąjį streiką. Švietimo problemos šiuo metu nagrinėjamos premjero Algirdo Butkevičiaus rugpjūčio pabaigoje sudarytoje darbo grupėje, ji turi parengti siūlymus dėl mokinių ugdymo kokybės ir mokytojų socialinių sąlygų gerinimo. Į šią darbo grupę įtrauktas ir A. Navickas, tačiau jis pažymi, kad ši grupė nenagrinėja streikuoti nusiteikusių mokytojų reikalavimų, bet rengia pasiūlymus dėl perspektyvos.
Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė reikalauja atkurti mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 metų. Tuomet mokinio krepšelis siekė 3774 litus, šiuo metu – 3348 litus, nuo kitų metų sausio jis dėdės 15 litų. Taip pat reikalaujama ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimams, iki 128 litų grąžinti bazinę mėnesio algą. Tarp keliamų reikalavimų – ir raginimai mažinti darželių grupes bei klases mokyklose. Be to, profsąjunga reikalauja, kad būtų pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis, o iki 2015 metų rugsėjo 1 dienos sudarytos sąlygos mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.

Negali būti įgyvendinami per trumpą laiką

Po antradienį vykusio pedagogų mitingo, Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė kviečianti Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinę atstovybę konstruktyviam pokalbiui.
„Švietimo ir mokslo ministerija kalbasi su visais, norinčiais kalbėtis. Esame visada atviri konstruktyviam dialogui. Jį ir siūlome užuot dirbtinai ieškojus priešų ir kėlus įtampą”, – sakė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.
Pasak viceministrės, nors šiuo metu pedagogų darbo užmokestis nėra toks, kokio norėtųsi, bendrai švietimo finansavimas didėja ir ieškoma galybių dar jį didinti.
Nuo 2014 m. po 4 metų pertraukos mokinio krepšelis vėl pradėjo didėti: 2014 m. jis padidintas 38 Lt (nuo 3310 Lt iki 3348 Lt), o 2015 m. planuojama, kad mokinio krepšelis padidės dar 32 Lt ir sudarys 3380 Lt (arba 979 Eur).
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. mokytojams, kurie klasėje dirba su 23 ir daugiau mokinių, mokinių darbų tikrinimui tarifikuojama daugiau valandų, už kurias papildomai apmokama.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. planuojama didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokestį. Tam ketinama nukreipti dėl mokinių skaičiaus mažėjimo atsilaisvinusias mokinio krepšelio lėšas.
Pasak viceministrės, Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinės atstovybės birželį iškelti reikalavimai iki rugsėjo 1 d. atkurti mokinio krepšelį į prieš krizinį lygį ar padidinti pedagogų darbo užmokestį negali būti įgyvendinami per trumpą laiką. „Tačiau pagal galimybes didiname švietimo finansavimą, turime numatyti ir ilgalaikę mokytojų darbo apmokėjimo programą”, – sako G. Krasauskienė.
Švietimo finansavimo, kokybės, mokytojų darbo sąlygų gerinimo, pensinio amžiaus sulaukusių mokytojų išėjimo iš darbo ir kitoms problemoms spręsti Premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė, į kurios sudėtį įtraukti skirtingų profesinių sąjungų atstovai, taip pat ir A. Navickas.