Kaip „Utenos dienai“ pranešė Panevėžio apygardos teismo Teismo pirmininko tarnybos teismo pirmininko padėjėja (ryšiams su visuomene ir žiniasklaida) Jolita Gudelienė, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, kuris nagrinėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kaltinimus Utenos rajono savivaldybės merui Alvydui Katinui ir buvusiai tuometinio Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovei Džiuljetai Žiugždienei, kurie susiję su bendrovės „Utenos melioracija“ atliktu privataus gyvenamojo namo remontu, Prezidentės dekretu šią savaitę atleistas (išėjo į pensiją) iš teisėjo pareigų.
„Utenos dienos“ žiniomis, teisėjui buvo likę parašyti tik šios bylos sprendimą, tačiau taip nutiko, kad byla vėl kuriam laikui įstrigs, nes ji perduota nagrinėti kitam teisėjui Valdui Ciesiūnui, kuris su ja turės susipažinti iš naujo. Meras, paklaustas apie šią situaciją, apgailestavo, kad taip nutiko. „Naujas teisėjas bylą gali pradėti nagrinėti iš naujo. Ir vėl naujos išlaidos, naujos problemos, o pati byla vėl gali užsitęsti dar metams“, – aiškino meras, kuris neabejotinai kitais metais vėl dalyvaus mero rinkimuose. Tokia nežinomybė, anot jo, neguodžia ir skatina susimąstyti apie mūsų teisėsaugos kompetenciją.
Paskutinis teismo posėdis, kuriame meras dalyvavo, įvyko šių metų birželio mėnesio pabaigoje. Vėliau buvo ilga pertrauka, po kurios posėdžiai turėjo būti atnaujinti rugsėjo mėnesį. Tačiau teisėjui išėjus į pensiją viskas vėl įstrigo.
Dar birželio mėnesį merą A. Katiną prokuratūra prašė pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo ir skirti jam 18 tūkst. 800 eurų baudą. Taip pat buvo siūloma merui atimti teisę būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų pareigas trejiems metams. Tuo metu bylą dėl prekybos poveikiu prokuratūra siūlė nutraukti, nes sueina patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas.
Prieš kurį laiką „Utenos diena“ jau rašė, kad, kaltinamojo akto duomenimis, 2014 metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais A. Katinas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas asmeninės naudos (Dž. Žiugždienės, kaip Ministro Pirmininko sekretoriato vadovės, palankumo ateityje), pareikalavo, kad bendrovė „Utenos melioracija” neatlygintinai suremontuotų Dž. Žiugždienei ir jos dukrai priklausantį privatų gyvenamąjį namą, esantį Utenos rajone. Atliktų remonto darbų kaina siekė kiek daugiau nei 6,5 tūkst. eurų. Šią sumą prokuratūra prašo konfiskuoti iš Dž. Žiugždienės. Mero advokatas Linas Kuprusevičius teismo prašė visiško išteisinimo pagal abu kaltinimus. Jau teisme paaiškėjo, kad meras nereikalavo neatlygintinai suremontuoti namą. Beje, tą patvirtino ir visi apklausti proceso dalyviai, teigdami, kad jų niekas nieko nereikalavo. Teisme buvo išklausytas ir slaptas bendrovės direktoriaus ir darbuotojo pokalbio įrašas, kuriame bendrovės vadovas sako sulaukęs prašymo: „Man buvo prašymas.” Šį teiginį direktorius pakartojo net keturis kartus, tačiau meras kaltinamas, kad pareikalavo. Ne kartą apie bylą su „Utenos dienos” žurnalistu kalbėjęs meras tvirtino, kad yra didelis skirtumas tarp prašymo ir reikalavimo. Tačiau, anot mero, prokuroras apie tai nenori girdėti. Ir advokatas ne kartą teisme aiškino, kad pasitaiko, jog meras, pavyzdžiui, prašo verslininkų neatlygintinai suremontuoti namą po gaisro, tačiau bylos dėl to nekeliamos. Advokatas L. Kuprusevičius visą laiką tvirtino, kad šioje byloje pasigenda logikos. „Galima teisti žmones, kai yra už ką teisti, o ne kai reikia galvoti, už ką teisti. Aš būdamas prokuroru tokių bylų nesiųsčiau į teismą. Nė vienas teisme apklaustas asmuo nepatvirtino, beje, yra ir įrašai, kurie kaltinimus paneigia, kad meras reikalavo”, – prieš kurį laiką kalbėjo L. Kuprusevičius. Įdomu, kad teismas, tarsi vilkindamas bylą, apklausė ir visai nereikšmingus darbuotojus, statybininkus. Klausė, kokias vinis kalė, kokiais klijais klijavo. Buvo net visai betikslių liudytojų, kurie pardavė statybines medžiagas. Jie, advokato ir mero įsitikinimu, visai nesusiję su kaltinimu. Meras „Utenos dienai” ne kartą tvirtino – jei bus pripažintas kaltu, kreipsis į Seimo specialiąją komisiją, nes ir dėl specialiųjų tarnybų sekimo, ir dėl savo bylos beprasmybės jaučiasi nesaugus.
Ši byla teismui buvo perduota 2017 metų vasario mėnesį, o nagrinėti pradėta gegužės mėnesį ir, kaip paaiškėjo šią savaitę, tęsis dar nežinia kiek.
Autoriaus nuotr.