Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programai pasiekiant vis daugiau Lietuvos savivaldybių, dažniau pradedama kalbėti apie kompleksinius atnaujinimo procesus – kvartalinę renovaciją, kurios metu įgyvendinamas ne tik namų, bet ir tokios infrastruktūros kaip šilumos mazgai, poilsio erdvės ar gatvių apšvietimas modernizavimas. Šiandien sėkmingam proceso įgyvendinimui labiausiai trūksta savivaldybių įsitraukimo.
Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) organizuotoje konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas” pasisakė įvairių sričių ekspertai ir valdžios atstovai. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad dėl šalies savivaldybių nuoseklaus darbo galime pasiekti užsibrėžtų daugiabučių atnaujinimo tikslų. BETA direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, metas pereiti nuo pavienių pastatų atnaujinimo prie kvartalų ar pastatų grupių modernizacijos projektų, nes tik taip bus galima pasiekti energinio efektyvumo išaugimą ir savivaldybių, ir nacionaliniu lygmeniu.
Ką gali padaryti savivaldos atstovai?
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo Mariaus Narmonto teigimu, norint pereiti nuo pavienių namų modernizacijos projektų prie kvartalinės renovacijos savivaldybėms visų pirma reikia parengti kvartalinės renovacijos programas.
„Siekiant užtikrinti visapusišką miestų atnaujinimą, savivaldybių atstovams reikia pradėti svarstyti plačiau. Į modernizacijos projektus įtraukti ne tik daugiabučius, bet ir tokią infrastruktūrą kaip šilumos tinklus, gatvių apšvietimą, gyventojų laisvalaikių zonas ir panašiai”, – pasakojo M. Narmontas.
Būtina siekti visų savivaldybių įsitraukimo
BETA direktoriaus teigimu, šiuo metu svarbiausia pasiekti, kad visose šalies savivaldybėse būtų užtikrintas vienodas modernizacijos darbų tempas. Anot jo, savivaldų atstovai šiandien turi skatinti nebe pavienių daugiabučių, o jų kvartalų atnaujinimo projektų įgyvendinimą.
„35 savivaldybės šiuo metu yra parengusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Vis dėlto dar yra kur pasitempti, pavyzdžiui, Ignalinoje renovuoti absoliučiai visi daugiabučiai, Pagėgių savivaldybėje atnaujinto namo nėra nė vieno. Tokie ryškūs skirtumai labai apsunkina Kvartalų energinio efektyvumo programos įgyvendinimą”, – aiškino ekspertas.
Renovacijos programa nesustos
Konferencijos metu pasisakė ir finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė, kuriai buvo užduotas klausimas apie tai, kas laukia, kai sumažės renovacijos finansavimas iš Europos Sąjungos fondų ir ar visa finansinė našta kris ant savivaldybių.
„Šiuo metu turimo finansinio rezervo užteks dar keleriems metams. Taip pat atsiras ir naujų finansavimo šaltinių, dėl Europos Sąjungoje kylančio vis didesnio nerimo dėl klimato kaitos – energinio efektyvumo didinimo programos bus ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos prioritetas”, – teigė viceministrė.
Ji pabrėžė, kad Europos Sąjungos dėmesys šiam prioritetui turėtų paskatinti savivaldybes galvoti apie renovacijos projektų tęstinumą kompleksinės renovacijos perspektyvoje.
Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo